Pateikiame svarbiausius pokalbio studijoje aspektus ir Boriso Nemcovo citatas, pasakytas likus kelioms valandoms iki kruopščiai suplanuotos žmogžudystės Maskvos centre.
– Svarbiausia Rusijos krizės priežastis yra ta, kad V.Putinas pasirinko karo su Ukraina politiką. Krizė – daugialypis dalykas. Pagrindinė jos priežastis – tai agresija, po kurios sekė ES sankcijos, Rusijos izoliacija nuo techninės pažangos.
Čia svarbūs ne tik pinigai. Rusija liko be svarbiausių technologijų. Pavyzdžiui, pasaulį drebina skalūnų uolienų technologijos. Dėl to JAV pasaulyje pirmauja, lenkdamos Rusiją ir Saudo Arabiją naftos gavybos srityje. Rusija negali tokiu būdu išgauti naftos ir dujų, nors turi didžiausius pasaulyje skalūnų naftos išteklius. Tai – didžiulis smūgis mūsų šaliai. Nėra investicijų, dingo 150 mlrd.
Ir visa tai – dėl beprotybės, kuri vadinasi agresija prieš Ukrainą.
– Žinoma, Rusijai reikia politinės reformos. Kai valdžia sukoncentruota tik vieno žmogaus rankose ir jis valdo amžinai, laukia katastrofa.
Įsivaizduokime valandą debatų – mano ir V.Putino. Pradėkime nuo paprasto klausimo: kodėl Rusijos kariai žūsta, o jūs, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, pone Putinai, atsiribojote nuo karių ir meluojate?
– Rusijos krizė labai gerai matoma, kai pažvelgi į kitų šalių plėtrą.
Pažvelkite, JAV ekonomika išaugo beveik 4 proc., Kinijos – daugiau nei 7 proc., Europa paaugo 1,5 proc., nors ir turi daugybę problemų. Bet krizėje atsidūrė tik Rusija.
Tačiau valdžia mums viso labo sako, kad krito naftos kaina. Ar žinote, kad nafta 60 dolerių kainavo ir 2005–2007 metais, bet niekas nerėkė, kad atėjo krizė. Kai aš buvau energetikos ministras, nafta tekainavo 10 dolerių. ir man tik erotiniuose sapnuose sapnavosi 20 dolerių! O dabar – net 60 dolerių, ir jie niurzga, kad viskas griūva!
– Žinoma, jie sukūrė korumpuotą valstybę. Viena iš svarbiausių krizės priežasčių – be galo neefektyvus ekonomikos modelis. Jis remiasi monopolijomis, valstybinėmis korporacijomis, biurokratijos valdymu. Bet ta biurokratija iš tikrųjų yra labai godi, neprofesionali, nepatriotiška.
Būtent jie ir išveža iš Rusijos tuos 150 mlrd., pasisako, už šalies įmonių iškėlimą į mokesčių rojus. Su tokiu ekonomikos modeliu Rusija negali pajudėti iš vietos. Todėl ir priėjome aklavietę – ir vidaus, ir užsienio politikoje.
– Aš pastebėjau vieną paradoksą. Sociologai kalba apie nuolat kylančius V.Putino reitingus. Jei taip, tai kam mokėti pinigus „Juodosios šimtinės“ (nacionalistinė organizacija) nariams už dalyvavimą maršuose? Juk žmonės supranta, kad nėra ko bijoti Maidano grėsmės, kad visa tai – melas. Jie juk supranta, kaip tos baimės išpūstos, dirbtinai sukurtos.
Jei žmonės iš tiesų jaustų kylančią grėsmę mylimam vadui, patys ir be pinigų ateitų jo ginti.
– Pavadinimą „Pavasaris“ kovo 1-osios maršui sugalvojau aš pats. Jį palaimino ir mūsų koalicijos partneriai.
– Apie Ukrainos pilotę Nadią Savčenko. Aš nesuvokiu V.Putino kraugeriškumo ir sadizmo lygio. Kam viso to reikia? Kad kaimyninės šalies gatvės ir aikštės būtų pavadintos Savčenkos vardu? Kad po to kaimynų neapykanta Rusijai taptų savaimine?
– Įsivaizduokime valandą debatų – mano ir V.Putino. Pradėkime nuo paprasto klausimo: kodėl Rusijos kariai žūsta, o jūs, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, pone Putinai, atsiribojote nuo karių ir meluojate, kad jie Ukrainoje nekovoja?
Bet mes matome jų kapus. Ar jūs turite teisę būti tokiu kariuomenės vadu? Kodėl meluojate, kad ten nėra Rusijos ginkluotės?
Atvira, normali pozicija, tiesos sakymas tuos 86 populiarumo procentų paverstų pelenais. Būtent todėl opozicijos ir nėra televizijoje: kai paaiškės, kad viskas paremta melu, taip pat ir Putino reitingai, žmonės supras, kad yra kvailinami. Tuomet jis neteks valdžios.
– Karo Ukrainoje nutraukimas – tai pati svarbiausia antikrizinė priemonė.
Krizės priežastys – akivaizdžios: naftos kainų kritimas (nors 60 dolerių yra visai normali kaina) ir sankcijos, taikomos Rusijai. Jos taikomos po V.Putino agresijos pradžios. Todėl karo pabaiga reikštų sankcijų pabaigą.