Arizonos valstijos rinkikė Carole Joyce ilgai manė, kad jos pareigos pakankamai paprastos – su kitais rinkikais susitikti Finikse ir atiduoti balsą už D.Trumpą. Juk už jį balsavo daugiausia eilinių rinkėjų Arizonoje, be to, C.Joyce ir pati rėmė šį milijardierių.
Bet tuomet prasidėjo. Šimtuose laiškų, elektroninių žinučių ir telefono skambučių rinkėjai tiesiog maldavo rinkikų pagalvoti apie impulsyvų D.Trumpo būdą ir ką jis gali reikšti Amerikai.
„Jei atvirai, mane tai paveikė, – prisipažino 72 metų C.Joyce, priklausanti Arizonos respublikonų komitetui. – Bet aš esu pasirašiusi ištikimybės priesaiką. O tai irgi yra svarbu.“
Panašiai jaučiasi tikrai ne vienas ir ne du iš 538 rinkikų, kurie pirmadienį susirinks JAV valstijų sostinėse. Anksčiau oficialioji balsavimo už prezidentą procedūra būdavo tik formalumas. Šiemet taip toli gražu nėra.
Kreipėsi į žvalgybą
Rinkiko vaidmuo šiais metais išaugo – prezidento rinkimus laimėjęs D.Trumpas nacionaliniu mastu surinko net 2,8 mln. balsų mažiau nei demokratė Hillary Clinton, be to, Centrinė žvalgybos valdyba ką tik atskleidė mananti, kad Rusija kišosi į rinkimų procesą D.Trumpo naudai.
Netikrumo ir abejonių daug. Tad turbūt nė nenuostabu, kad 10 rinkikų – devyni demokratai ir vienas respublikonas – paprašė, kad žvalgybos tarnybos suteiktų jiems daugiau informacijos apie Maskvos veiksmus per rinkimų kampaniją.
J.Podesta: „Administracija turėtų pranešti rinkikų kolegijos nariams apie Rusijos kišimosi į mūsų rinkimus laipsnį ir pobūdį.“
Tokį prašymą iškart parėmė H.Clinton kampanijai – kurią ekspertai šiaip jau vertina labai blogai – vadovavęs Johnas Podesta.
„Administracija turėtų pranešti rinkikų kolegijos nariams apie Rusijos kišimosi į mūsų rinkimus laipsnį ir pobūdį“, – rašė J.Podesta.
Tačiau Nacionalinės žvalgybos direktoriaus tarnyba penktadienio vakarą paskelbė specialiai į rinkikus nesikreipsianti – mat kol kas specialistai užsiėmę prezidentiniu Baracko Obamos įsaku dėl Rusijos veiksmų įvertinimo.
„Kai tik analizė per artimiausias savaites bus baigta, žvalgybininkų bendruomenė bus pasiruošusi atsakyti į Kongreso klausimus“, – patikino tarnyba.
Skamba J.Kasicho pavardė
O tuo metu C.Joyce iš Arizonos ir dar 305 respublikonų rinkikai, kurie turėtų atiduoti balsus už D.Trumpą, susiduria su didžiuliu spaudimu taip nepasielgti – esą jie vieninteliai gali užkirsti nekilnojamojo turto magnatui kelią į Baltuosius rūmus.
Kiti amerikiečiai taikosi į demokratų rinkikus. Pastarieji turėtų balsuoti už H.Clinton, tačiau siekiama, kad jie pasirinktų kokį nors nuosaikų respublikoną, pavyzdžiui, Ohajo gubernatorių Johną Kasichą. Esą už jį balsuotų ir respublikonų rinkikai, o tai leistų išrinkti trečiąjį kandidatą prezidentu.
Nepanašu, kad tokios pastangos duotų vaisių, tačiau dėl šios kampanijos pavieniai rinkikai atsidūrė visuomenės dėmesio, kurio jiems visai nereikia, centre.
O jau minėtoji C.Joyce yra gavusi laiškų iš „Benjamino Frankino“ ir „Johno Jay“ – abu jie JAV nepriklausomybės aušroje buvo garsūs politikai ir Amerikos Tėvai-įkūrėjai. Sulaukė ir kalėdinės atvirutės, kurioje buvo rašoma: „Prašau, Dievo vardu, nebalsuokite už D.Trumpą.“
B.Vu: „Įsivaizduokite, kas bus, jei rinkikai nuspręs kitaip nei visuomenė? Juk turime tuos kraštutinių dešiniųjų elementus, kurie tiesiog išprotės.“
Audros prasidėjo dar rugpjūtį, kai jau buvo aišku, kad rinkimuose kovos D.Trumpas ir H.Clinton. Tada respublikonų aktyvistas iš Džordžijos Baoky Vu paskelbė nebebūsiantis rinkiku, nes moralė jam neleis balsuoti už D.Trumpą. B.Vu nutarė savo balso teisę perleisti ryžtingesniam respublikonui.
Tiesa, jau po rinkimų B.Vu sulaukė daugybės prašymų vis dėlto nepasitraukti iš proceso ir prisijungti prie rinkikų, nebalsuosiančių už D.Trumpą, koalicijos. Bet amerikietis atsisakė.
„Nemanau, kad turėtume dar ilgiau tempti su šiais rinkimais. Be to, įsivaizduokite, kas bus, jei rinkikai nuspręs kitaip nei visuomenė? Juk turime tuos kraštutinių dešiniųjų elementus, kurie tiesiog išprotės“, – tvirtino B.Vu.
Pagalvoti prašo ir diplomatai
Į rinkikų širdis ir galvas beldžiasi aktyvistai, susibūrę į Hamiltono rinkikų grupę. Jai priklauso ir 60-metis čikagietis rinkodaros strategas Markas Herschas, kuris anksčiau politika beveik nesidomėdavo.
Vyro teigimu, tikslas užblokuoti D.Trumpui kelią į valdžią yra pasiekiamas. Esą tereikia surasti 37 respublikonus, kurie pažadėtų balsuoti už ką nors kitą, o tada atsakomybė už prezidento išrinkimą keliautų į Atstovų Rūmus.
Niekas tiksliai nežino, kiek respulikonų rinkikų rimtai svarsto neatiduoti balso už D.Trumpą. Skirtingais skaičiavimais, tokių yra nuo vieno iki 25.
Be to, respublikonų kontroliuojami Atstovų Rūmai vis tiek balsuotų už D.Trumpą. Bet Hamiltono rinkikai tikina, kad būtina parodyti principingumą. M.Herschas net kalba apie garsųjį filmą „300“, kuriame būrelis spartiečių kovoja su tūkstančiais persų.
„Norėčiau manyti, kad mums pasiseks. Bet jei ir ne, turime daryti viską, kad šis žmogus (D.Trumpas, – red.) netaptų prezidentu. Pasigaminkite pusryčius ir gerai pavalgykite, nes šiąnakt eisime į kovą“, – eilutes iš filmo citavo M.Herschas.
Kuo ši kova baigsis, paaiškės jau pirmadienį. O rinkikai sako, kad tiek daug dėmesio dar nebuvo sulaukę – į juos kreipiasi ne tik paprasti amerikiečiai, bet ir garsūs politikai bei diplomatai, esą raginantys pasirinkti atsakingai.
Tiesa, kol kas Christopheris Suprunas iš Teksaso yra vienintelis respublikonas rinkikas, viešai paskelbęs, kad nebalsuos už D.Trumpą. Jis galutinai apsisprendė, kai D.Trumpas neturėdamas jokių įrodymų pareiškė, kad milijonai H.Clinton rėmėjų už ją neva balsavo nelegaliai.
O demokratas Vinzas Kolleris, perskaitęs Ch.Supruno komentarą „The New York Times“, nuėjo į biblioteką ir paprašė atnešti jam Federalistų dokumentus, kuriuose vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, politikos filosofas Alexanderis Hamiltonas aiškino, kodėl JAV reikalinga rinkikų kolegija.
„Ir supratau: šie rinkimai mums turi būti pilietiškumo pamoka. Mūsų Tėvai-įkūrėjai mums paliko rankinį stabdį, kurį reikia panaudoti visuomenei suklydus. Tad dabar, po 200 metų, mes turime šį šansą“, – įsitikinęs V.Kolleris.
