„Aš tikrai neskubėsiu, – sakė V.Klausas duodamas interviu visuomeniniam Čekijos transliuotojui. – Palauksiu, kol nutiks visi tie dalykai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, kol bus apsvarstytas mūsų senatorių kreipimasis dėl sutarties konstitucingumo."
Daugelis institucinės Europos Sąjungos (ES) reformos šalininkų baiminasi, kad visus jų planus gali sugriauti arba užsispyrę Airijos rinkėjai, arba ne mažiau nenuolaidus Čekijos vadovas. O kur dar neaiški padėtis Didžiojoje Britanijoje. Čia leiboristų premjeras Gordonas Brownas iš paskutiniųjų bando išsilaikyti poste, stumiamas gerokai skeptiškiau bendrų ES reikalų atžvilgiu nusiteikusių konservatorių.
Čekijos prezidentas savo kovoje tikrai nesijaučia vienišas. „Airiai dar nebalsavo antrą kartą. Lenkija nepasirašė Lisabonos sutarties, Vokietija jos irgi nepasirašė. Taigi nesu paskutinis mohikanas, kuris su visu tuo kovoja", – tvirtino V.Klausas.
Neaiškumų išlieka
Kaip pažymi ES naujienų interneto portalas „EU Observer", pastaruoju metu Čekijos prezidento kalbose galima girdėti vis daugiau minčių, nukreiptų prieš Lisabonos sąjungą. Naudodamasis savo, kaip ES valstybės narės vadovo, pozicijomis V.Klausas stengiasi palaikyti sutarties priešininkus kitose šalyse.
Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kaip ir V.Klausas, neskuba pasirašyti dokumento, nes yra nepatenkintas kai kuriomis jo nuostatomis.
Naujausios viešosios nuomonės apklausos Airijoje rodo, kad daugelis šios valstybės rinkėjų jau linkę pritarti Lisabonos sutarties ratifikavimui. Jie tikisi iš ES didesnės paramos pasaulinės ekonomikos krizės akivaizdoje ir yra patenkinti neseniai iškovotomis papildomomis Bendrijos garantijomis. Vis dėlto iki antrojo referendumo, kuris tikriausiai bus surengtas šių metų spalį, dar likę nemažai laiko, tad viešoji nuomonė gali pasikeisti.
Vokietijoje Lisabonos sutartį šiuo metu nagrinėja šalies Konstitucinis Teismas. Savo sprendimą jis turėtų paskelbti iki liepos pradžios. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, kaip ir V.Klausas, neskuba pasirašyti dokumento, nes yra nepatenkintas kai kuriomis jo nuostatomis. Jeigu šiedu valstybių vadovai ims rimtai varžytis, kuris jų paskutinis pasirašys Lisabonos sutartį, Bendrijos reformos tikriausiai dar ilgokai bus neįgyvendintos.
Laukia britų konservatorių
V.Klauso naudojama vilkinimo taktika iš tiesų nėra tokia beviltiška, kaip gali pasirodyti. Bene didžiausius lūkesčius euroskeptikai sieja su pamažu artėjančiais Didžiosios Britanijos parlamento rinkimais, kuriuos po ilgos pertraukos gali laimėti konservatoriai. Jie yra pažadėję Lisabonos sutarties klausimu surengti referendumą – nors leiboristų dominuojamas parlamentas sutartį patvirtino jau praėjusių metų birželį.
Konservatorių lyderis Davidas Cameronas šį antradienį parlamente užsipuolė premjerą G.Browną dėl Airijai suteiktų garantijų mokesčių politikos, karinio neutralumo ir socialinių reikalų srityse. Jis teiravosi, kodėl Airijos piliečiai „verčiami antrą kartą išsakyti savo požiūrį", kai tuo metu Didžiosios Britanijos rinkėjų nuomonės apskritai niekas neklausė.
Iki eilinių parlamento rinkimų Didžiojoje Britanijoje dar liko visi metai. Menkai tikėtina, jog V.Klausui ir kitiems Lisabonos sutarties priešininkams pavyks taip ilgai atsilaikyti, todėl didžiausias viltis jie turėtų sieti su tuo, kad politinių skandalų krečiamoje šalyje rinkimai gali būti surengti anksčiau laiko.
