Prisimenu, kad, kai prieš trejus metus Duke'o universiteto miestelyje netoli Šanchajaus vykusioje apskritojo stalo diskusijoje jis ištarė tuos žodžius, nusišypsojau ir pritariamai palinksėjau. Vienu trumpu sakiniu jis apibendrino, kokia išskirtinė ir keista gali pasirodyti Kinija – šalis, kurioje yra ir gulagų, ir „Gap“ parduotuvių.
Savo žodžiais Yanas pabrėžė, koks iššūkis tenka bandantiems klasifikuoti Kiniją, tačiau laikui bėgant mane nustebino, kaip tas pats iššūkis kyla ir bandant suprasti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą.
Atrodytų, kad tam tikrais atvejais J.Xi, kuris 2012 metais tapo komunistų partijos vadovu, o kitais metais – visos Kinijos lyderiu, tempia šalį atgal, tačiau kitose srityse jis pasirodo kaip pasauliui atviras laisvasis prekybininkas, galintis sužavėti minią Davose aistringai pasisakydamas už globalizaciją ir pasirašydamas laisvosios prekybos sandorius. Dalis šios painiavos kyla todėl, kad J.Xi planai ir prioritetai yra klaidingai interpretuojami.