Daugumai Europos šalių lapkričio pradžioje įvedus karantinus, skirtus palengvinti naštą ligoninėms, Vokietija pasirinko „švelnų karantiną“: barai ir restoranai galėjo tiekti maistą tik išsinešti, tačiau kirpyklos, nebūtinų prekių parduotuvės ir dauguma verslų liko atviri.
Šią savaitę Vokietijoje pasiekti sergamumo koronavirusu antirekordai: ketvirtadienį paskelbta apie 23 679 naujus užsikrėtimo atvejus, penktadienį – 29 875.
Kitose Vakarų Europos šalyse situacija juda priešinga linkme.
Prancūzijoje buvo įvestas griežtas karantinas: uždaryti nebūtini verslai, išeidami iš namų žmonės turėjo užpildyti specialią formą. Taip naujų užsikrėtimų skaičius nuo 50 tūkst. per dieną sumažėjo maždaug iki 10 tūkst., rašo „The Washington Post“.
Belgijoje, kurioje buvo fiksuojama daugiausia užsikrėtimų 100-ui tūkst. gyventojų Europoje, kasdienių naujų užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 17 tūkst. iki maždaug 2,5 tūkst.
Ekspertai sako, kad pavasarinė pandemijos suvaldymo sėkmė dabar Vokietijai gali būti žalinga, nes mažiau žmonių rimtai laikosi ribojimų.
Decentralizuota federalinė sistema apsunkina susitarimą dėl nacionaliniu mastu taikomu priemonių. Be to, dėl šalies patirties su diktatūra nenorima imtis veiksmų, kurie galėtų būti laikomi „pernelyg autoritariniais“, rašo „The Washington Post“.
„Labai įtempta“ situacija
„Net kai Vokietija buvo laikoma tokia sėkminga, kai ji daugeliui šalių buvo pavyzdys, visada žinojome, kad žiūrime tik į tam tikrą laikotarpį. Šiuo metu tiesiog negalime sumažinti skaičių. Situacija išlieka labai įtempta“, – laikraščiui sakė Roberto Kocho instituto, atsakingo už pandemijos suvaldymą, vadovas Lotharas Wieleris.
Vokietijoje šiuo metu sergamumas didesnis nei kitose penkiose didžiausiose Europos šalyse, neskaitant Italijos, kurioje dėl griežto karantino nuo lapkričio piko kasdienių užsikrėtimų skaičius sumažėjo beveik 40 proc.
„Kai viską susumuoji, tai patvirtina idėją, kad išeitis yra trumpi ir intensyvūs karantinai, – tvirtino profesorius Dirkas Brockmanas iš Humboldto universiteto. – Manau, kad nebūti pernelyg radikaliam Vokietijoje yra kultūrinis dalykus, net jei tai būtų teisingas sprendimas.“
Nors pandemijos pradžioje Vokietijoje buvo įvestos vienos griežčiausių karantino taisyklių Europoje, šalyje veikia vienas aktyviausių žemyne judėjimų prieš karantiną.
Kai sergamumas kitose šalyse mažėja, Vokietijos politikai, net jei iš pradžių visų 16 žemių atstovams buvo sunku susitarti, taip pat užsimena prie ribojimų griežtinimą.
„Neturėtumėme bijoti būti labai griežti. Galbūt elgtis griežčiau trumpesnį laikotarpį nei pusiau griežtai ilgesnį“, – kalbėjo Bavarijos premjeras Markusas Söderis.
Kanclerė Angela Merkel anksčiau šią savaitę paragino imtis veiksmų ir sakė, kad pasiekta „galbūt lemiama kovos su pandemija fazė“.
Ji ragino žemių vyriausybes svarstyti mokyklų uždarymą anksčiau prieš Kalėdas ir netrukus turėtų su regionų lyderiais aptarti galimas naujas priemones.
Kelios žemės jau paskelbė naujų suvaržymų. Badenas-Viurtembergas penktadienį pranešė, kad pratęs karantino priemones mažiausiai iki sausio 10 dienos.
Nuovargis nuo pandemijos
Pirmosios koronaviruso bangos metu Vokietijoje buvo uždarytos mokyklos, parduotuvės ir darbovietės, tačiau šalies gyventojai išvengė dar griežtesnių priemonių, kurios buvo matomos kitose Europos valstybėse.
Spalio pabaigoje A.Merkel paskelbė, kad nebespėjama atsekti užsikrėtusiųjų kontaktų, neįmanoma pasakyti, kaip užsikrėtė 75 proc. sergančiųjų.
Nuovargis nuo pandemijos daugumoje Europos šalių pasireiškia tuo pat metu. Vokietijos ekspertai sako, kad dėl sėkmingo pirmosios bangos suvaldymo šalis yra linkusi į „prevencijos paradoksą“: žmonės yra labiau atsipalaidavę, nes juos pandemija kol kas paveikė ne taip stipriai.
„Buvo daug žmonių, kurie visai neturėjo kontaktų su COVID-19 pacientais. Vis dar yra žmonių, kurie neigia ligą“, – „The Washington Post“ sakė L.Wieleris.
Infekcinių plaučių ligų specialistė Susanne Herold didelį užsikrėtimų skaičių sieja su švelniomis vasaros kelionių taisyklėmis, be to, atsidarė mokyklos ir atvėso oras. Mokyklų vaidmuo platinant infekciją Vokietijoje buvo intensyvių debatų klausimas.
Pasak jos, atsižvelgiant ilgą laikotarpį, kurį koronaviruso pacientai praleidžia ligoninėse, net stabilus atvejų skaičius sukuria spaudimą.
Lapkritį iš ligoninės buvo išrašytas pacientas, hospitalizuotas pirmosios bangos metu – gydymo įstaigoje praleido apie šešis mėnesius.
„Šiuo metu turime tiek pacientų, kiek jų galime pasirūpinti. Jei skaičius vėl augs, bus labai sunku“, – „The Washington Post“ sakė S.Herold.
Nuo pandemijos pradžios Vokietijoje nustatyta 1,3 mln. užsikrėtimo atvejų, virš 21 tūkst. su COVID-19 siejamų mirčių.
