Pchenjano ir Vašingtono derybos yra atsidūrusios aklavietėje nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno antrojo susitikimo Hanojuje vasarį, iširusio tvyrant nesutarimams dėl Pchenjanui taikomų sankcijų švelninimo.
Tačiau birželio 30-ąją abu lyderiai surengė iš anksto neplanuotą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotoje zonoje ir sutiko atnaujinti derybas dėl Pchenjano branduolinės programos.
Šiaurės Korėja pastarosiomis savaitėmis išbandė keletą trumpo nuotolio raketų, protestuodama prieš kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas, kurias Pchenjanas laiko įsiveržimo repeticija.
JAV specialusis pasiuntinys Šiaurės Korėjai Stephenas Biegunas, vadovaujantis darbinio lygio deryboms, vėlyvą antradienį atvyko į Seulą trijų dienų vizito ir pareiškė, kad Vašingtonas yra „pasirengęs įsitraukti, kai tik sulauksime mūsų kolegų Šiaurės Korėjoje atsakymo“.
Tačiau Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerijos atstovas ketvirtadienį atmetė tokį pasiūlymą ir kritikavo praėjusią savaitę JAV surengtą vidutinio nuotolio sparnuotosios raketos bandymą bei jų planus regione dislokuoti naikintuvų F-35.
Pasak URM atstovo, šie „pavojingi“ žingsniai gali „išprovokuoti naują šaltąjį karą“.
„Tai verčia mus įvertinti realų būdą skirti daugiau savo dėmesio fizinio atgrasymo stiprinimui“, – ministerijos atstovą cituoja oficialioji naujienų agentūra KCNA.
„Mūsų pozicija dėl visų problemų sprendimo taikiu būdu per dialogą ir derybas lieka nepakitusi, – pridūrė jis. – Tačiau karinių grėsmių lydimas dialogas mūsų nedomina.“
Pietų Korėjoje yra dislokuota apie 30 tūkst. amerikiečių karių.
Anksčiau šį mėnesį D.Trumpas pranešė, kad gavo iš Kim Jong Uno laišką, kuriame Šiaurės Korėjos lyderis vylėsi, jog derybos tęsis „kai tik baigsis bendros JAV ir Pietų Korėjos pratybos“.
