„Jungtinės Tautos yra tarptautinė vyriausybinė organizacija, susidedanti iš suverenių valstybių“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Taivano reikalų biuro Pekine atstovas Ma Xiaoguangas ir pridūrė: „Taivanas yra Kinijos dalis.“
Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins joje savo kontrolę, prireikus – karine jėga.
Šis komentaras nuskambėjo, kai A.Blinkenas pareiškime, skirtame paminėti 50 metų nuo tada, kai JT Generalinė Asamblėja nubalsavo už Pekino narystę ir Taibėjaus pašalinimą, išreiškė apgailestavimą, kad Taivanas vis labiau išstumiamas iš pasaulio arenos.
Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors sugrąžins joje savo kontrolę.
Ma Xiaoguangas sakė, kad Kinijos Liaudies Respublika yra „vienintelė legitimi vyriausybė, atstovaujanti visai Kinijai“, ir paragino Taibėjaus politikus atsisakyti idėjos kliautis Vašingtono parama siekiant nepriklausomybės.
Antradienį A.Blinkenas sakė, kad „Taivano prasmingas dalyvavimas JT sistemoje yra ne politinis, o pragmatinis klausimas“.
Valstybės sekretorius atkreipė dėmesį, kad Taivanas negali dalyvauti susitikimuose, susijusiuose su Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikla.
Jis pažymėjo, kad Taivanas sulaukė tarptautinių pagyrimų už „pasaulinio lygio“ atsaką į koronaviruso pandemiją, ir sakė, kad kasmet salos oro uostai aptarnauja dešimtis milijonų keleivių.
„Taivanas tapo demokratinės sėkmės pavyzdžiu, – sakė A.Blinkenas. – Mes esame tarp daugelio JT valstybių narių, laikančių Taivaną vertingu partneriu ir patikimu draugu.“
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pasveikino tokius A.Blinkeno komentarus.
„Esame dėkingi už JAV paramą Taivano tarptautinio dalyvavimo plėtrai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė ji.
„Esame pasirengę dirbti su visais panašiai mąstančiais partneriais, kad galėtume prisidėti savo patirtimi tarptautinėse organizacijose, mechanizmuose ir renginiuose“, – pridūrė prezidentė.
A.Blinkeno pareiškimas atitinka seniai nusistovėjusią JAV politiką, tačiau jis paskelbtas paaštrėjus įtampai dėl Taivano ir Pekinui anksčiau šį mėnesį pasiuntus rekordinį skaičių karinių lėktuvų įskristi į Taivano oro erdvės gynybos zoną.
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę pareiškė, kad Amerika pasirengusi ginti Taivaną, jei ji užpultų Kinija.
Šis J.Bideno komentaras buvo įvertintas kaip neatitinkantis ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
Pekinui piktai sureagavus į šį pareiškimą, Baltieji rūmai patikslino, kad Vašingtono politika Taivano atžvilgiu nesikeičia.
Kinijos prezidento Xi Jinpingo pastaruoju metu itin aktyviai naudojama nacionalistinė retorika pakurstė nerimą, kad kalbos apie invaziją tampa vis mažiau hipotetinėmis.
Vašingtonas nuo 1979 metų oficialiai nepripažįsta Taivano suvereniteto ir laiko jį „vienos Kinijos“ dalimi. A.Blinkenas savo pareiškime pakartojo, kad ši pozicija nesikeičia.
1979 metais JAV Kongreso priimtas Santykių su Taivanu įstatymas įpareigoja vyriausybę aprūpinti salą ginklais jos gynybai. Vis dėlto teisės akte konkrečiai nenurodoma, ar Jungtinės Valstijos ateitų Taivanui į pagalbą, jei jį užpultų Kinija.
Kinija, turinti veto teisę Saugumo Taryboje, priešinasi bet kokioms iniciatyvoms, galinčioms sudaryti Taivano tarptautinio legitimumo regimybę.
Tik 14-a besivystančių valstybių ir Vatikanas palaiko diplomatinius santykius su Taivanu.
