Fu Congas bandė paaiškinti, kad Pekino ir Maskvos santykiai nėra tokie glaudūs, kaip įprasta manyti, o Pekinas ir Kyjivas nėra tokie tolimi, kaip skundžiasi Ukrainos šalininkai. Todėl esą Europa turėtų nustoti visur klausyti JAV ir pradėti vykdyti savarankišką politiką.
Fu Congas apie Rusijos ir Kinijos partnerystę kalbėjo taip: „Žodis „neribota“ yra ne kas kita, kaip tik išsireiškimas“.
Jis pabrėžė, kad Kinija nepripažino Rusijos įvykdytos Ukrainos teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, aneksijos. Be to, Fu Congas patikino, kad Kinija neteikė karinės pagalbos Rusijai. O vasario mėn. paskelbtą JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno pareiškimą, kad Pekinas svarsto galimybę tiekti Rusijai mirtinus ginklus, jis pavadino „melo skleidimu per televiziją“.
Kinija neteiks Rusijai ginklų, kurie būtų naudojami Ukrainoje nei dabar, nei ateityje, sakė Kinijos diplomatas.
Pasak Fu Congo, tai, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nepaskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, neturi didelės reikšmės.
Xi Jinpingas esą yra labai užsiėmęs, o abiejų šalių kontaktai aktyvūs žemesniu lygiu.
„Žinau, kad žmonės yra susikoncentravę ties pirmininko skambučiu. Tai, kad pirmininkas Xi nekalba su V.Zelenskiu, nereiškia, kad Kinija Ukrainos klausimu stoja Rusijos pusėn“, – sakė jis.
Dexteris Robertsas, „Atlantic Council“ vyresnysis bendradarbis, abejoja tokios pozicijos nuoširdumu.
Pasak Fu Congo, tai, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dar nepaskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, neturi didelės reikšmės.
Jo nuomone, tikimybė, kad artimiausiu metu realiai pasikeis Xi Jinpingo požiūris į V.Putiną ir Kinijos komunistų partijos vadovybės požiūris į Rusiją, yra „praktiškai nulinė“.
„Xi Jinpingas ir kiti aukščiausi lyderiai nuoširdžiai simpatizuoja Rusijai. Jie mano, kad NATO savo plėtra prirėmė Putiną prie sienos. Daugeliu atžvilgių jie ją mato tokioje pačioje šviesoje kaip ir JAV buvimą Indostane“, – sakė D.Robertsas laikraščiui „Financial Times“.
Pasak Fu Congo, Pekinas nepasmerkė invazijos į Ukrainą, nes supranta Maskvos poziciją, kuri konfliktą aiškina poreikiu apsisaugoti nuo NATO plėtros. Pekinas mano, kad „pagrindinės krizės priežastys yra sudėtingesnės“, nei teigia Vakarų lyderiai.
Fu Congas savo pareiškimus padarė trečiadienį prasidedančio Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito į Kiniją išvakarėse.
Jie, be kita ko, ketina paskatinti Kinijos vadovus plačiau pažvelgti į konfliktą Ukrainoje ir daryti įtaką Kremliui. Praėjusią savaitę U.von der Leyen sakė, kad Kinijos pozicija dėl „Putino karo bus lemiamas veiksnys kuriant ES ir Kinijos santykius“.
„Neleis Maskvai žlugti“
Tuo tarpu interviu metu leidiniui „Financial Times“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad Kinija vis dar „bando dirvą“ ir sprendžia, ar nori visapusiškai įsitraukti į taikos procesą dėl karo pabaigos, ar intensyviau remti Maskvą.
„Kinija tikrina, ar taikos proceso požiūriu atėjo metas atlikti tam tikrą vaidmenį, ar ne“, – sakė ministras.
Nors jau kurį laiką Kinija bando save pozicionuoti kaip globalią taikdarę, šalies lyderio pokalbis su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu vis dar neįvyko, nors apie galimybę surengti tokį pokalbį Pekinas užsiminė dar prieš Xi Jinpingo vizitą Maskvoje.
Kalbėdamas apie Rusijos ir Kinijos dvišalius santykius, kurių, anot pasirašytų įsipareigojimų, nevaržo jokios ribos, D.Kuleba pažymėjo, kad Pekinas „neleis Rusijai žlugti“, tačiau „jiems reikia silpnos Rusijos, kad ji galėtų daryti nuolaidas Kinijai, teikti savo išteklius“.
