Komunistų partijos narys ir Pekino vienuolyno „Longquan“ abatas Xuechengas yra tarp garsiausių figūrų, sulaukusių kaltinimų Kinijoje plečiantis judėjimui „#MeToo“.
Xuechengo atžvilgiu vyksta kriminalinis tyrimas dėl vienuolių pateikto skundo, kuriame jis kaltinamas nederamu lytiniu ir finansiniu elgesiu, įskaitant kelių vienuolių moterų privertimą turėti su juo lytinių santykių.
Tyrėjai taip pat aptiko įrodymų, kad jo vienuolynas pažeidė nacionalines finansines taisykles.
Xuechengas – garsi Kinijos budizmo figūra, socialinėje žiniasklaidoje turinti milijonus sekėjų – į „Twitter“ panašiame kinų tinkle „Weibo“ tyli nuo rugpjūčio 1-osios, kai paskelbė pareiškimą, jog atmeta kaltinimus lytiniu smurtu.
Kinijos budistų asociacija savo pareiškime nurodė, kad sprendimas nušalinti jį nuo abato pareigų buvo priimtas per praėjusio penktadienio posėdį, atsižvelgus į šalies aukščiausios religinės valdžios ataskaitą.
„Pašalinome Xuechengą iš Pekino vienuolyno „Longquan“ abato pareigų“, – nurodė asociacija.
Anksčiau šį mėnesį Xuechengas atsistatydino iš Kinijos budistų asociacijos vadovo posto.
95 puslapių ataskaitoje, kuri praėjusio mėnesio pabaigoje pasirodė internete, du vienuoliai reiškia įtarimus, kad Xuechengas mažiausiai šešioms moterims nusiuntė intymių SMS žinučių.
Judėjimas „#MeToo“ Kiniją apėmė šiais metais ir vis daugiau moterų viešina lytinio smurto atvejus, ypač – universitetų miesteliuose.
Šie vienuoliai kaltina Xuechengą grasinimais ar įtikinėjimais vertus šias moteris turėti su juo lytinių santykių ir tvirtinus, kad tai yra jų budistinių studijų dalis.
Savo ataskaitoje du minimi vienuoliai, kurie jau nebėra vienuolyno „Longquan“ nariai, nurodo, kad keturios moterys nusileido Xuechengo reikalavimams.
Pasklidus naujienoms apie ataskaitą, abiejų vyrų taip pat buvo paprašyta išeiti iš „Longquan“.
Šis Pekino pakraštyje esantis vienuolynas išgarsėjo tuo, kad budizmą derina su moderniomis technologijomis ir pernai pristatė maždaug 60 cm aukščio robotą „vienuolį“, sakantį mantras ir dalijantį patarimus dėl karmos.
Judėjimas „#MeToo“ Kiniją apėmė šiais metais ir vis daugiau moterų viešina lytinio smurto atvejus, ypač – universitetų miesteliuose.
Vakaruose „#MeToo“ privertė atsistatydinti nemažai įtariamų smurtautojų ir išprovokavo plačius viešus debatus, bet Kinijoje pareigūnai stengėsi kontroliuoti diskusijas, kartais leisdami, o kartais – cenzūruodami komentarus socialinėje žiniasklaidoje.
