Tikėtina, kad šie veiksmai yra įžanga į platesnius bepiločių orlaivių dalių eksporto apribojimus, kuriuos Vakarų pareigūnų spėjimu, Pekinas pradės taikyti kitais metais.
Pasak vieno iš agentūros šaltinių, šios taisyklės gali būti taikomos kaip licencijų leidimai, pagrįsti numatomu komponentų naudojimu, arba švelnesni reikalavimai Kinijos bendrovėms pranešti vyriausybei apie savo siuntimo planus.
„Bloomberg“ pažymėjo, kad prekybos konfliktas paaštrėjo šį mėnesį, Vašingtonui įvedus naujus apribojimus didelės spartos atminties mikroschemų ir kitų puslaidininkinių įrenginių pardavimui į Kiniją.
Atsakydamas į tai Pekinas uždraudė JAV kariuomenei parduoti dvejopo naudojimo prekes ir kelias aukštųjų technologijų ir karinės paskirties medžiagas JAV bendrovėms. Dėl šių priemonių, priimtų likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo sugrįžimo į prezidento postą ir griežtos darbotvarkės Kinijos atžvilgiu, smarkiai šoktelėjo kainos ir sutriko prekybos srautai, nes gamintojai ieškojo alternatyvių tiekimo šaltinių.
Pekino atsakyme pirmą kartą teigiama, kad prekybos apribojimai taikomi kiniškoms prekėms arba prekėms su kiniškomis dalimis, kurias pardavėjai parduoda tiek šalyje, tiek už jos ribų, o tai reiškia, kad bandoma atkartoti JAV ir Europos sankcijų ekstrateritorinę taikymo sritį.
Apribojimai
Agentūra nurodo, kad dronų komponentų siuntų apribojimai turėjo įtakos tiek JAV, tiek Europos bendrovėms. Pašnekovų teigimu, Kinijos variklių, baterijų ir skrydžio valdiklių gamintojai apribojo tiekiamų prekių kiekį arba visiškai nutraukė jų tiekimą.
„Tokią istoriją girdžiu kas dvi ar tris dienas, – sakė Lorenzas Meieris, įmonės „Auterion“, kuri tiekia programinę įrangą dronams, įskaitant Ukrainoje dislokuotus dronus, vykdomasis direktorius. – Esu tikras, kad ilgainiui tai peraugs į naujus apribojimus“.
Spalio mėn. Kinija įvedė sankcijas trims JAV įmonėms, tiekiančioms prekes Amerikos kariuomenei, ir dešimčiai aukšto rango gynybos pareigūnų, motyvuodama Pentagono planais teikti pagalbą Taivanui. Gruodžio 5 d. Kinija dėl panašių priežasčių į sankcijų sąrašą įtraukė dar 13 JAV įmonių.
Į šią naująją grupę įtraukta „Shield AI Inc.“, startuolis, gaminantis autonominius orlaivius, skirtus veikti be GPS ar nuotolinio piloto. Bendrovė aktyviai veikia Ukrainoje, kur bepiločiai orlaiviai yra labai svarbūs vykstančiame kare.
-
Kaip pragaištis Sirijoje paveiks V.Putino poziciją derybose dėl Ukrainos
-
Kandidatas į Vokietijos kanclerius įvardijo sąlygą, kada Ukrainai būtų siunčiamos raketos „Taurus“
-
Per Rusijos išpuolius Ukrainos rytuose ir pietuose žuvo trys žmonės
-
D.Tuskas įvardijo, kada prasidės Ukrainos taikos derybos
-
Rusai smūgiavo ligoninei Zaporižioje: gelbėtojai iš po griuvėsių traukia žuvusiuosius ir sužeistuosius
Vakarų valstybės siekia gaminti ir surinkinėti dronus ne Kinijoje, kad apsaugotų savo tiekimo grandines. Vis dėlto ši šalis išlieka pigios įrangos šiems prietaisams gamybos centru. Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje teigiama, kad Kinija kontroliuoja beveik 80 proc. komercinių dronų rinkos.
Daugelis bepiločių orlaivių gamintojų Ukrainoje remiasi Kinijos dalimis, kad pagamintų pigius ir veiksmingus ginklus, kurie padėjo lemti karą su Rusija. Kinija liepos mėn. paskelbė draudimą eksportuoti kariniam naudojimui skirtus bepiločius orlaivius, o Pekinas teigia, kad netiekia ginklų nė vienai iš konflikto šalių.
Pasak Valstybės departamento Sankcijų koordinavimo biuro vadovo pareigas einančio Tomo Westo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl Kinijos paramos Rusijos gynybos pramonei ir atakos dronams naudojamų komponentų perdavimo.
„Pekinas pagal šį eksportą lenkia visas pasaulio šalis, skatindamas Rusiją beatodairiškai naikinti Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir nesibaigiančius išpuolius prieš nekaltus Ukrainos civilius gyventojus“, – pažymėjo T.Westas šį savaitgalį paskelbtame pareiškime.
