Kinija daugybei šalių, įskaitant Lietuvą, siunčia ir geros, ir tikrai abejotinos kokybės pagalbos priemones – taip Pekinas vaizduojasi esantis humanitarinis čempionas.
Tačiau tuo pat metu kinai demonstruoja vis agresyvesnį atšiaurumą kaimyninėms valstybėms Pietryčių Azijoje – Filipinams, Vietnamui, Malaizijai ir kitoms šalims, pretenduojančioms į teritorijas Pietų Kinijos jūroje.
„Jokio atsitraukimo nėra“
Štai praėjusį mėnesį Kinijos žvalgybinis laivas paskandino Vietnamo žvejybinį laivelį. Aštuoni žvejai išsigelbėjo, bet Hanojus pareiškė oficialų protestą.
„Kinija neleidžia COVID-19 protrūkiui trukdyti šaliai siekti savo tikslų užsienio politikoje. Veikiama ne tik Pietų Kinijos jūroje – Pekinas per pastarąjį mėnesį surengė daug oro pajėgų skrydžių virš Taivano“, – teigia tyrimų centro „Eurasia Group“ analitikė Kelsey Broderick.
„Pekinas siunčia žinią kitoms šalims, įsivėlusioms į ginčą dėl Pietų Kinijos jūros, kad Kinija tikrai nenusileis. Vidaus auditorijai savo ruožtu norima parodyti, kokia stipri vyriausybė ir Komunistų partija“, – priduria ekspertė.
Naujasis koronavirusas pirmiausia pasirodė būtent Kinijoje – Uhano mieste pernai gruodį. Šiandien jau skamba kaltinimai, esą kinų pareigūnai ignoravo specialistų įspėjimus apie protrūkį ir kaip tik bandė slėpti epidemijos mastą.
O Singapūro Nanjango technologijos universiteto jūrų saugumo ekspertas Collinas Koh tvirtina, kad Pekine buvo kilęs nerimas, ar pandemija nesutrukdys Kinijai rūpintis gynybos ir saugumo klausimais.
„Nenorima, kad tiek kinai, tiek tarptautinė bendruomenė imtų manyti, jog Pekinas klumpa gindamas nacionalinius interesus, susijusius su suverenumu, – sako C.Koh. – Ir aš matau, kad jokio atsitraukimo nėra.“
Apsikeitė priekaištais
Kinija jau daug metų įžūliai tvirtina, kad turi teisę kone į visą išteklių turtingą jūrą, bet kitoms aplinkinėms šalims tai nepatinka. Pastarųjų pusėje – JAV, kurių strategai bando išsaugoti geopolitinę įtaką Azijoje.
Aišku, amerikiečiai patys Pietų Kinijos jūros, kuri yra svarbus pasaulinės prekybos kelias, nesisavina, bet tikina, kad palaiko „judėjimo laisvę“ šioje teritorijoje, kurią, anot Vašingtono, Pekinas siekia militarizuoti.
Pietų Kinijos jūroje, kuri, kaip manoma, slepia milijardus barelių naftos ir kubinius metrus dujų, rengia žvalgybines ir karines pratybas. Amerikiečiai nuolat skelbia, kad gins savo interesus.
Turbūt nenuostabu, kad kinams nuskandinus vietnamiečių laivą Vašingtonas pasmerkė Pekiną. JAV valstybės departamentas pranešime pareiškė: „Šis incidentas – dar vienas (Kinijos, – red.) poelgis, kuriuo siekiama neteisėtai daryti žalą jos kaimynams Pietryčių Azijoje.“
JAV Kiniją taip pat paragino susitelkti į kovą su pasauline pandemija ir nebandyti „pasinaudoti kitų šalių sutrikimu bei pažeidžiamumu“.
Tačiau Pekinas atsakydamas apkaltino JAV siunčiant „karo laivus ir lėktuvus“ ir esą bandant paneigti teisėtus Kinijos interesus.
„Šiuo labai svarbiu metu pasaulis kartu kovoja su pandemija. Kovodama su pandemija namuose, Kinija daro viską, kad padėtų kitoms šalims, o tai vertina visa tarptautinė bendruomenė“, – pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas, paraginęs JAV nustoti sieti pandemiją su „jūriniais reikalais“.
Anot K.Broderick, toks apsikeitimas nuomonėmis liudija, kad Kinijos ir JAV santykiai – bent jau kalbant apie užsienio politiką – blogėja.
„Ateinančiomis savaitėmis JAV turėtų jautriai reaguoti į Kinijos pastangas jos pagalbą kitoms valstybėms paversti argumentu už didesnę Pekino lyderystę tarptautinėse institucijose ir Azijoje“, – pastebėjo K.Broderick.
