„Hromadske“ rašo, kad penkerius metus vykstančiame teismo procese kol kas nematyti jokių verdikto ženklų, nors generalinis prokuroras Jurijus Lucenka šį mėnesį paskelbė, kad ikiteisminiai tyrimai – baigti.
Revoliucijos metu žuvusių asmenų giminaičiai vis dar laukia teisingumo. Daugelis jų mano, kad verdiktas vėluoja dėl Ukrainos pareigūnų kaltės. Vasario 19-ąją vieno iš žuvusiųjų giminaičių advokatas Vitalijus Tytyčinas paskelbė, kad nukentėjusiųjų šeimos ir jų atstovai ketina kartu kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Teismo procesas
Pasak A.Kariakinos, iš dalies dėl vis dar nebaigtų teisinių procedūrų galima kaltinti didelį Maidano metu įvykdytų nusikaltimų mastą. Redaktorė atkreipia dėmesį, kad teismas, tirdamas 48 žmonių nužudymą ir 80-ies sužeidimą, prieš paskelbdamas verdiktą turi išklausyti liudytojus bei kaltinamuosius.
A.Kariakina sako, kad, remiantis įvairiais skaičiavimais, teismo procesas turėtų tęstis dar vienerius metus. Esą tai – normalu, nes tiriami „istoriniai įvykiai“.
Redaktorė tikina, kad galima džiaugtis, jog teismo procesui pirmininkauja teisėjas Serhijus Diačukas, nors griežtas jo požiūris prailgina procesą.
Redaktorės teigimu, S.Diačukas yra atviras, bendrauja su žiniasklaida, „tačiau taip pat jis yra labai griežtas, jis bando viską daryti ne taip greitai, kaip būtų įmanoma“.
Kadangi procesas tęsiasi jau kelerius metus, sumažėjo susidomėjimas šia tema, ją rečiau nušviečia žiniasklaida.
„Deja, nežinau kodėl. Galbūt todėl, kad Ukrainoje vyksta tiek daug dalykų: karas, politinės kovos. Vyksta tiek daug dalykų, kad kartais nebesusikoncentruoji. Deja, žiniasklaida to taip pat neseka“, – sako A.Kariakina.
A.Kariakina: „Deja, nežinau, kodėl. Galbūt todėl, kad Ukrainoje vyksta tiek daug dalykų: karas, politinės kovos. Vyksta tiek daug dalykų, kad kartais nebesusikoncentruoji. Deja, žiniasklaida to taip pat neseka.“
Procesą taip pat užtęsia amnestijos įstatymas, neleidžiantis protestuotojams liudyti. Nors apskritai įstatymas laikomas teigiamu reiškiniu, nes protestų dalyvius apsaugo nuo teisinių iššūkių, A.Kariakina mano, jog jis virto teisiniais spąstais siekiant „prisikasti“ iki smurtiškiausių Maidano akimirkų.
Sąmokslo teorijos
„Hromadske“ rašo, kad, trūkstant atsakymų į klausimus apie susirėmimus Instituto gatvėje, įvykiai tapo įvairių spekuliacijų subjektu. Itin populiarūs gandai, kad Maidane veikė kartvelų, rusų ir lietuvių snaiperiai.
„Ši informacija pasirodo, kartais – tyčia. (Ji pasirodo) daugybėje dokumentikų ar pseudotyrimų, kuriuos kai kada atlieka nežinomos užsienio žiniasklaidos priemonės anglų kalba. Sakoma, kad Ukrainoje veikė skirtingos jėgos“, – sakė A.Kariakina.
Specialusis tyrėjas Serhijus Horbatiukas neseniai pareiškė, kad tiriamas ir Rusijos emisarų vaidmuo, ypač prezidento Vladimiro Putino patarėjo, Rusijos „pilkuoju kardinolu“ vadinamo Vladislavo Surkovo. Tiesa, aiškių atsakymų taip pat nėra.
TAIP PAT SKAITYKITE: Buvę separatistų lyderiai atskleidė tikrąjį V.Putinui artimo V.Surkovo vaidmenį Rytų Ukrainoje
„Kokį tiksliai vaidmenį jis vaidino, ką jis komunikavo, kokią įtaką jis turėjo situacijai Instituto gatvėje, Maidane – tai vis dar klausimas. Ir apie tai daug spekuliuojama“, – tikino A.Kariakina.
Ji pridūrė, kad Ukrainos Generalinė prokuratūra ir toliau tikina, jog visą operaciją Maidane koordinavo vietos policijos pareigūnai.
Ukrainos policijos vaidmuo
Penki bylos įtariamieji – buvusios riaušių malšinimo policijos „Berkut“ nariai. Šios pajėgos po Maidano buvo panaikintos. 20-ies su byla susijusių pareigūnų nebėra Ukrainoje.
Anot A.Kariakinos, 16 išvyko į Rusiją, keturi – į okupuotą Krymo pusiasalį. Kai kurie jų dabar dirba Rusijos policijoje.
Be to, kai kurie pareigūnai, anksčiau dirbę „Berkut“, dabar dirba po reformos sukurtuose Ukrainos specialiųjų pajėgų daliniuose. Redaktorės manymu, tai verčia kvestionuoti visą Ukrainos policijos reformą.
Pavyzdžiui, pareigūnas Ruslanas Cykalukas šiuo metu vadovauja Kijevo specialiosioms pajėgoms.
„Dabar jis yra taip vadinamosios reformuotos policijos veidas, rankos ir smegenys. Todėl galima sakyti, kad tai – tas pats „Berkut“, tik be pavadinimo „Berkut“, – tikino A.Kariakina.
J.Lucenkos vaidmuo
A.Kariakina „Hromadske“ teigė mananti, kad generalinis prokuroras J.Lucenka, anksčiau šį mėnesį tikinęs, jog ikiteisminiai tyrimai buvo baigti, prisideda prie Maidano bylų politizavimo.
Pasak „Hromadske“ vyriausiosios redaktorės, visus šiuos metus generalinio prokuroro pareigas einantis J.Lucenka išliko politikas, jam „politinės ambicijos svarbiau nei teisingumas“.
J.Lucenka neseniai pareiškė planus šaudynių vietoje, kurioje šiuo metu išdėliotos „Dangiškąja šimtine“ vadinamų žuvusiųjų nuotraukos, statyti paminklą.
„Kam to reikia?“, – klausia A.Kariakina, atkreipdama dėmesį, kad apie šį sprendimą paskelbta tuo metu, kai Ukraina ruošiasi prezidento ir parlamento rinkimams.
„Mano nuomone, tai atrodo kaip politinė akimirka, kai vyriausybei reikia memorialo politiniais tikslais“, – sakė jis.
