Lėktuvas su išlaisvintais asmenimis atskrido į karinį aerodromą Fort Belvuare į pietvakarius nuo Vašingtono.
Giminaičiai sugrįžusius amerikiečius pasitiko mojuodami JAV vėliavomis. Iš lėktuvo išlipę išlaisvinti amerikiečiai skubėjo apkabinti artimuosius, o paskui plačiai šypsodamiesi pozavo grupinei nuotraukai.
„Sveiki grįžę namo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas).
Buvę kaliniai, iš kurių vienas buvo laikomas nelaisvėje aštuonerius metus, tapo reto Vašingtono ir Teherano apsikeitimo kaliniais susitarimo, pagal kurį JAV sąjungininkė Pietų Korėja atblokavo 6 mlrd. dolerių (5,63 mlrd. eurų), dalis.
Šis apsikeitimas žymi nedidelį abiejų šalių santykių atšilimą, nors kai kurie stebėtojai kalinių paleidimo neskubėjo vertinti kaip pokyčių ženklo.
Kaliniai atvyko lėktuvu iš Kataro, kuris tarpininkavo kelis mėnesius trukusioms deryboms dėl mainų. Vašingtone jiems bus atlikta medicininė apžiūra.
Dvigubos pilietybės nepripažįstantis Iranas tebelaiko už grotų keletą Europos piliečių, įskaitant mirties bausme nuteistą Vokietijos pilietį Jamshidą Sharmahdą (Džamšidą Šarmahdą).
Antradienį Jungtinėse Tautose Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrelis (Žozepas Borelis) susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu (Hoseinu Amiru Abdolahianu) ir pareiškė, kad blokas griežtai smerkia tebesitęsiančius sulaikymus, sakoma ES pareiškime.
Prezidento J. Bideno administracija teigia, kad daugiau JAV piliečių Irano kalėjimuose nėra.
Ji neigia, kad sumokėjo išpirką, ir tvirtina, kad atblokuoti pinigai bus panaudoti humanitariniams tikslams, o priešingu atveju grasino vėl įšaldyti lėšas.
Ji tvirtina, kad sankcijų nemažina.
Iranas reikalauja nutraukti sankcijas
Iranas tvirtino, kad turi visas galimybes naudotis lėšomis.
Kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) sakė, kad Jungtinių Valstijų vėl įvestos sankcijos yra politinė priemonė prieš žmones, bet ji esą nepasiteisino.
„Šios sankcijos nedavė norimų rezultatų. Atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms išeiti iš savo klaidingo kelio ir pasirinkti teisingą pusę“, – sakė E. Raisi.
Tačiau savo kalboje Jungtinėse Tautose J. Bidenas pažadėjo bendradarbiauti su sąjungininkais, kad „išspręstų Irano destabilizuojančios veiklos, keliančios grėsmę regiono ir pasaulio saugumui, problemą“.
J. Bidenas sakė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai laikosi įsipareigojimo, kad Iranas niekada neįgytų branduolinio ginklo.
Priešingai nei Europos valstybės, Jungtinės Valstijos nepalaiko diplomatinių santykių su Iranu.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad kalinių klausimas nėra susijęs su bandymu atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą.
Vienas iš išlaisvintų kalinių padėkojo J. Bidenui už tai, kad jis nepaisė politinės priešpriešos ir įvykdė jį išlaisvinusį susitarimą.
„Dėkoju jums, prezidente Bidenai, už tai, kad Amerikos piliečių gyvybes galiausiai iškėlėte aukščiau politikos“, – sakoma nuo 2015 metų Irane kalinto verslininko Siamako Namazi (Siamako Namazio) pareiškime.
Kiti išlaisvinti kaliniai – laukinės gamtos saugotojas Moradas Tahbazas ir rizikos kapitalo investuotojas Emadas Sharqi (Emadas Šarkis), kurie abu buvo laikomi liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime iki kol praėjusį mėnesį jiems buvo paskirtas namų areštas.
Dar kitų dviejų JAV piliečių, dalyvavusių mainų sandoryje, tapatybė nebuvo viešai įvardyta.
Penki Irano kaliniai, kuriuos paleido Jungtinės Valstijos, buvo nuteisti arba apkaltinti nesmurtiniais nusikaltimais, o vienas iš jų jau netrukus turėjo būti paleistas į laisvę, sakė pareigūnai.
Prancūzija, kuri remia branduolinį susitarimą ir mano, kad Iranas savavališkai sulaikė keturis jos piliečius, įspėjo, kad negalima daryti jokių sąsajų.
„Manau, kad turime būti labai atsargūs ir atskirti šį klausimą nuo branduolinio klausimo“, – žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).
