1. Novorusijos miestus įkūrė ukrainiečiai
Jau XVI a. Ukrainos pietryčiuose buvo įkurti ukrainiečių kazokų įtvirtinimai ir kaimai. Ši teritorija tapo prieglobsčiu tiems ukrainiečiams, kurie nesėkmingai buvo sukilę prieš Žečpospolitos, o vėliau ir Rusijos valdžią. Maža to, į šias teritorijas bėgo ir krikščionys iš musulmoniškos Osmanų imperijos, taip pat apsigyvendavo vokiečių kolonistai.
Norint sugriauti mitą apie „rusakalbius Ukrainos pietryčius“ užtenka pažvelgti į 1897 m. Rusijos imperijos vykdytą gyventojų surašymą, kuriame buvo nurodoma ne gyventojų tautybė, o gimtoji kalba.
Kitaip tariant, Novorusijoje įkurti miestai, tarp jų ir Odesos uostas, buvo pastatyti ukrainiečių rankomis.
2. Novorusijos gyventojų dauguma visada kalbėjo ukrainietiškai
Norint sugriauti mitą apie „rusakalbius Ukrainos pietryčius“ užtenka pažvelgti į 1897 m. Rusijos imperijos vykdytą gyventojų surašymą, kuriame buvo nurodoma ne gyventojų tautybė, o gimtoji kalba.
Remiantis šiais duomenimis, akivaizdu, kad ukrainiečių kalba vyravo visoje dabartinės Ukrainos teritorijoje. Net 66 proc. Novorusijos regiono gyventojų XIX a. kalbėjo ukrainietiškai.
Tiesa, XIX a. pabaigoje Novorusijos miestuose jau pastebima ženkli rusų mažuma. Tai – carinės Rusijos vykdytos asimiliacijos ir rusifikacijos politikos išdava. Kolonistai iš Rusijos dažniausiai apsigyvendavo dideliuose miestuose, o ne kaimo vietovėse.
3. Per pilietinį Ukrainos karą 1917–1922 m. visos šalies vyriausybės Novorusiją laikė Ukrainos dalimi
Nepaisant daugybės įvairių „respublikų“ Ukrainos teritorijoje, gyvavusių pilietinio karo sukelto chaoso metais, tiek tautiškai nusiteikusios Ukrainos nacionalinės respublikos, tiek bolševikinės Ukrainos vyriausybės visada Novorusiją laikė Ukrainos dalimi.
Jos rėmėsi tautine regiono gyventojų sudėtimi. Net ir kraujyje Ukrainą paskandinusi sovietinės Rusijos valdžia pripažino Novorusijos ukrainietiškumą.
Skirtingai negu vėliau vykusiose nepriklausomos Ukrainos rinkimuose, kuriose išryškėjo regioniniai skirtumai, 1991 m. nepriklausomybę palaikė ir „prorusiškomis“ dabar laikomos Luhansko ir Donecko sritys.
4. Ukrainos pietryčių regionai palaikė šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos
1991 m. gruodžio 1 d. vykusiame referendume Ukrainos nepriklausomybę palaikė 92 proc. šalies gyventojų (rinkėjų aktyvumas siekė 84 proc.). Skirtingai negu vėliau vykusiose nepriklausomos Ukrainos rinkimuose, kuriose išryškėjo regioniniai skirtumai, 1991 m. nepriklausomybę palaikė ir „prorusiškomis“ dabar laikomos Luhansko ir Donecko sritys.
Jose 83 proc. gyventojų palaikė nepriklausomos Ukrainos idėją. Verta paminėti, kad net ir rusų gyventojų daugumą turinčiame Kryme dauguma gyventojų balsavo už Ukrainos nepriklausomybę.
5. Dauguma Novorusijos gyventojų nenori prisijungimo prie Rusijos
Prasidėjusius prorusiškus protestus pavasarį Rytų Ukrainoje Rusijos žiniasklaida vaizdavo lyg atsaką Maidanui, kurio metu Kijeve neva įsitvirtino dešinieji radikalai. Tačiau nė vienas protestas vadinamojoje Novorusijoje nesutraukė daugiau kaip 10 tūkstančių dalyvių ir jie nė iš tolo negali būti lyginami su Maidanu Kijeve.
Be to, naujausių sociologinių apklausų duomenimis, dauguma Novorusijos gyventojų pareiškė, kad jie netrokšta prisijungti prie Rusijos.
