Pirmiausia sudėtingą padėtį fronte lems tai, kad sausio pabaigoje įvyks naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracija, kuris pažadėjo per 24 valandas nutraukti Rusijos prieš Ukrainą pradėtą karą. Nežinia, ar jam tai pavyks, tačiau derybų perspektyva jau dabar skatina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną varyti savo kariuomenę į priekį, kad užsitikrintų „tvirtas“ pozicijas, o Ukrainą - atsakyti galingais ir jautriais smūgiais. Papildoma paskata yra naujojo Baltųjų rūmų šeimininko nenuspėjamumas, kuris gali mėginti priversti Maskvą ir Kyjivą pradėti taikos procesą.
Pirmassis veiksnys: Donaldas Trumpas
Jau 2024 m. gruodį, likus daugiau nei mėnesiui iki inauguracijos, Donaldas Trumpas pradėjo pirmąsias pastangas, kad 2025 m. sausio pabaigoje Ukraina ir Rusija sėstų prie derybų stalo.
Gruodžio 16 d. jis pareiškė, kad kartu su savo komanda bando sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pasak JAV rinkimuose triumfavusio prezidento, padėtis Ukrainoje yra „sudėtinga ir baisi“.
Nors D.Trumpas dar neturi aiškaus veiksmų plano, atsirado tam tikri kontūrai, kaip jis veiks. Visų pirma bus kalbama apie Ukrainos pajėgų aprūpinimą amerikietiškais ginklais. Atrodo, kad šią „kortą“ naujasis Baltųjų rūmų šeimininkas išnaudos tiek su oficialiuoju Kyjivu, tiek su V.Putino režimu. Dar vienas „džokeris“ jo rankovėje gali būti okupuotų teritorijų klausimas.
Tuo pat metu Maskva visiškai prarado Sirijos kontrolę ir dėl to praranda įtaką Afrikos šalyse.
Pasak tarptautinio eksperto Nazaro Prichodkos, Kremlius pradėjo kalbėti apie „diplomatinį būdą“ vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“ tikslams pasiekti, taip pat mokyti Rusijos gubernatorius dirbti su gyventojais, kad „laimėtų“ karą.
Kartu D. Trumpas pareiškė, kad V.Putinas turi sustoti, nes jei „praradai 700 000 žmonių, tai jau pralaimėjai“. Ir tai radikaliai keičia naujojo Baltųjų rūmų šeimininko retoriką, kuris anksčiau sakė, kad „Ukraina jau pralaimėjo, kad jos šventyklos su auksiniais kupolais buvo sugriautos, todėl ten yra šimtai tūkstančių žuvusiųjų“.
Dabar D.Trumpas priduria, kad Volodymyras Zelenskis tikrai nori derybų.
N.Prichodka mano, kad JAV prezidentas iš tiesų gali priversti Kremlių tam tikra prasme trauktis iš Ukrainos teritorijų. Jei D.Trumpui nepavyks V.Putino pasodinti prie derybų stalo, jis padidins ginklų tiekimą Ukrainai. Ir jis griebsis kitų spaudimo Rusijai priemonių. Visų pirma jis bandys „numušti“ naftos kainas ir darys spaudimą Kinijai, kad ši nustotų remti Maskvą.
Įvykių, susijusių su D.Trumpo taikos palaikymo veikla, eigą lems įvykiai fronte, įskaitant laikinas paliaubas ir suintensyvėjusias kovas abiejose pusėse.
„D.Trumpas yra žmogus, kurio ego netelpa standartiniame dviejų kambarių bute. Tiesą sakant, jo pareiškimas apie karo užbaigimą per 24 valandas patenka į šią paradigmą. Vienaip ar kitaip jam teks įvykdyti savo skambiausią pažadą“, - sako N.Prichodka.
Antrasis veiksnys: tolimojo nuotolio ginklai
Ukrainos pajėgoms reikia tolimojo nuotolio ginklų pirmiausia tam, kad galėtų suduoti galingus ir tikslius smūgius Rusijos teritorijoje esantiems objektams. Visų pirma tai leis smogti į šalies agresorės taktinės aviacijos aerodromus, siekiant sumažinti priešo naudojamų koreguojamų aviacinių bombų (KAB) faktorių - tiesiogiai fronto linijoje, taip pat tokiems miestams kaip Charkivas, Sumai, Černihivas ir Chersonas.
Kaip paaiškino karo ekspertas Oleksandras Kovalenka, rusai neturi problemų dėl pabūklų skaičiaus, tačiau yra trūkumų dėl jų žemos bendros kokybės. Mat daugiausia jie eksploatuoja sovietinius modelius, įskaitant velkamąsias haubicas, mažiau efektyvius nei šiuolaikiniai savaeigiai NATO modeliai, kuriuos eksploatuoja ukrainiečiai. Todėl Ukrainos gynybos pajėgos turi kokybinį artilerijos pranašumą. Šį trūkumą rusai kompensuoja masiškai naudodami KAB bombas.
Tolimojo nuotolio raketinė ginkluotė leis Ukrainos pajėgoms sumažinti priešo oro pajėgų bazių skaičių netoli sienos ir kontakto linijos. Be to, ATACMS ir „Storm Shadow“ gali pasiekti ir kitus svarbius priešo objektus: logistikos centrus ir kariuomenės valdymo centrus - vadavietes, štabus. „Smūgiai į juos pakenks priešo valdymo sistemai, sumažins jos kokybę“, - sakė O.Kovalenka.
Ukrainiečiams reikalingi tolimojo nuotolio ginklai, pirmiausia ATACMS su kasetinio tipo kovine galvute (M-39 ir M-39A1 modifikacija). Tačiau papildomai Ukraina gali gauti AGM-158 ir AGM-154 iš JAV.
Tolimojo nuotolio ginklai ne tik „išstums“ priešo taktinės aviacijos objektus toliau nuo fronto linijos ir sienos, bet ir pakenks persigrupavimui. Yra ir ekonominio spaudimo veiksnys: raketos gali pasiekti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir dideles degalų sandėlių bazes, iš kurių patenka atsargos į karinio aprūpinimo centrus.
Trečiasis veiksnys: oro gynybos sistemos
JAV priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ tapo svarbiu Ukrainos visuotinės gynybos veiksniu, sėkmingai atremdamos pagrindinį Rusijos pranašumą - sparnuotąsias ir balistines raketas. Būtent šiais ginklais rusai bando sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kad ją privestų prie elektros energijos tiekimo nutraukimo.
Tačiau tam, kad aprėptų visą teritoriją, Ukrainos karinėms oro pajėgoms reikia dar apie 15-20 „Patriotų“, neseniai pripažino V.Zelenskis. Kadangi jie brangūs - po 1,5 mlrd. JAV dolerių - ir ES šalys nenori jų siųsti Ukrainai, daug kas priklausys nuo to, ar jos pradės aktyviai tiekti sistemas Kyjivui.
O.Kovalenka priduria, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dabar reikia dar pažangesnių JAV priešraketinės gynybos sistemų THAAD (angl. Terminal High Altitude Area Defense), kurios skirtos apsisaugoti nuo vidutinio nuotolio raketų. Būtent tokia oro gynyba gali apsaugoti taikius Ukrainos miestus nuo vadinamosios „Orešnik“ - perdirbtos tarpžemyninės raketos, kurią V.Putinas bando pristatyti kaip savo „stebuklingą ginklą“.
Be to, THAAD naudoja „kinetinio perėmimo“ koncepciją, t. y. numuša greitaeigius taikinius nesprogdindama kovinės galvutės. Taigi sistema veikia efektyviau ir sumažina riziką, susijusią su sprogimais ir skraidančiomis nuolaužomis, o tai ypač svarbu tankiai apgyvendintuose miestuose.
THAAD sistema gali perimti taikinius iki 150 km aukštyje, todėl ji gali veikti viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir net kosmose. Tai suteikia jai galimybę neutralizuoti grėsmes, kol jos dar nepasiekė taikinio. Be to, THAAD pasižymi dideliu mobilumu. Tačiau ši sistema yra dar brangesnė - 2,3 mlrd. JAV dolerių už vieną sistemą, neskaitant AN/TPY-2 radaro. O Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi mažai galimybių ją gauti.
Ketvirtasis veiksnys: mobilizacija Ukrainoje
Gruodį aktyvesnės mobilizacijos Ukrainoje tema tapo tarptautiniu klausimu: JAV pareigūnai jau atvirai pradėjo sakyti V.Zelenskiui, kad laikas į kariuomenę imti žmones ne nuo 25, o nuo 18 metų. Taip yra todėl, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms trūksta karinio personalo, o amžiaus ribos sumažinimas leistų greitai kompensuoti trūkumą. JAV savo ruožtu žada suteikti jiems viską, ko reikia.
Tačiau oficialusis Kyjivas ne mažiau tiesmukai atsako, kad nesvarstys galimybės mažinti mobilizacinio amžiaus, nes naujai sukurtoms brigadoms trūksta ginklų ir įrangos.
O.Kovalenka mano, kad jaunimas nuo 18 metų negalės sustiprinti Ukrainos pajėgų. Pirma, ši amžiaus kategorija nėra pakankamai didelė. Antra, idealūs šturmuotojai yra 25-35 metų žmonės. „Tai amžius, kai fizinės galimybės yra didžiausios, o sunku įsivaizduoti 18-os metų šturmuotoją, kuris atsidurtų šiame karo siaube ir psichologiškai nesutriktų. Poveikis jaunų vyrų psichikai yra daug rimtesnis nei suaugusiųjų“, - tikina ekspertas.
Be to, jis mano, kad 18-25 metų jaunimas bus svarbi šalies atkūrimo dalis.
Tačiau tarp Ukrainos karo ekspertų ir kariškių yra manančių, kad šalies ginkluotosioms pajėgoms reikia atjaunėti, nes dabar jos atrodo beveik seniausia kariuomenė pasaulyje. Kartu Ukrainos valdžios atstovai taip pat pripažino, kad iki 2024 m. pabaigos į kariuomenę reikia pašaukti 250-300 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad padidintos mobilizacijos dar reikės, jei D.Trumpo taikos iniciatyvos nesustabdys kovų kitų metų pradžioje. Ar tai bus daroma 18-25 metų jaunuolių, ar vyresnio amžiaus žmonių sąskaita, yra antraeilis klausimas, pastebi „New Voice“.
Penktasis veiksnys: Ukrainos pajėgų reorganizavimas
2024 m. pabaigoje Ukrainos pajėgų vadovybė pradėjo kalbėti apie būtinybę modernizuoti ir atjauninti Ukrainos kariuomenę.
Pasak Austrijos karinio apžvalgininko Tomo Cooperio, kariuomenės vadovybė ir visa kariuomenė neturi modernios krašto gynybos doktrinos. Dėl to kariuomenei ir mobilizacijos klausimais nebuvo įvesti vienodi kokybės standartai.
Savo ruožtu karinis ekspertas Viktoras Kevliukas mano, kad būtina iš naujo įvertinti, kas ką daro gynybos sistemoje. Pavyzdžiui, reikėtų aiškiai apibrėžti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos, karinės žvalgybos ir Ukrainos saugumo tarnybos funkcijas. Ir panaikinti funkcijų dubliavimą. Juk logiška, kad yra keturios operatyvinės vadovybės pagal regionus. Tačiau yra penkios oro pajėgų vadavietės, trys valstybės sienos apsaugos tarnybos administracijos vadavietės, keli operatyviniai ir taktiniai junginiai bei penki Nacionalinės gvardijos junginiai.
Todėl, pasak eksperto, neaišku, kas iš pasieniečių turėtų būti tam tikros operatyvinės vadovybės štabe, kokie oro pajėgų daliniai ją dengia, kokios krašto apsaugos pajėgos turėtų būti jai pavaldžios. „Toks nesisteminis suskirstymas lemia tai, kad skirtingų pavaldžių tarnybų pajėgos ir priemonės labai prastai sąveikauja tarpusavyje, nes į kariuomenės vadavietes komandiruojami žmonės, kurie neturi įgaliojimų priimti sprendimus“, - aiškina V.Kevliukas.
O.Kovalenka mano, kad norint atkurti tvarką šioje srityje, verta pereiti prie padalinių sistemos. Tuomet virš brigados lygmens bus nuolatinės struktūros.
„Taip, beje, veikia rusai, - aiškina O.Kovalenka, - kartais susiklosto situacija, kai, pavyzdžiui, kovų zonoje yra rusų divizija, o jai priešinasi trys mūsų brigados. Ir ši priešo divizija, pasitelkusi valdymo sistemą, turi geresnį padalinių bendradarbiavimą nei tos trys brigados, kurios yra išsibarsčiusios. Kartais net brigadų vadai nesusisiekia tarpusavyje, nebendradarbiauja ir nepraneša, kokia padėtis yra vienoje ar kitoje zonoje.“
Šiuo metu Ukrainos pajėgos rengia kariuomenės pertvarkymo koncepciją, tačiau ji nukreipta į „brigados-korpuso“ struktūrą.
-
Karas Ukrainoje. Ukraina kuria raketą, galinčią pasiekti Maskvą
-
Lenkijos prezidentas A.Duda: D.Trumpas nepaliks Ukrainos vienos
-
Pietų Korėjos žvalgyba: Šiaurės Korėja ruošiasi siųsti į Rusiją dar daugiau karių ir ginklų
-
V.Zelenskis kaltina Maskvoje apsilankiusį Slovakijos premjerą noru padėti V.Putinui
