Žemiau pateikiami atsakymai į penkis klausimus, kodėl pasaulis yra susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos raketų bandymų, kurie, kaip tvirtina Pchenjanas, yra visiškai taikios kosminių tyrimų programos dalis.
– Kas buvo paleista sekmadienį?
Šiaurės Korėja tvirtina paleidusi raketą nešėją, iškėlusia į orbitą Žemės stebėjimų palydovą. Tuo tarpu Pietų Korėja sako, kad buvo paleista didelio nuotolio balistinė raketa.
Šis ginčas labiau susijęs ne su tos raketos konkrečiomis techninėmis charakteristikomis, o su Šiaurės Korėjos tikraisiais ketinimais.
Bet kokia raketa nešėja yra dvigubos paskirties technologiją, kurią galima panaudoti tiek kariniams, tiek civiliniams tikslams.
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, įskaitant Pietų Korėją, tvirtina, kad Šiaurės Korėja tokius raketų paleidimus naudoja savo balistinių raketų technologijoms vystyti, kurdama tarpžemyninę balistinę raketą, kuri galėtų nuskraidinti branduolinį užtaisą į JAV žemyninę dalį.
Tačiau Pchenjanas sako, kad ši programa yra vien mokslinė.
– Ar Šiaurės Korėja turi teisę vykdyti kosminę programą?
Pchenjanas neabejotinai mano turįs tokią teisę, bet 2006 metais buvo paskelbtos Jungtinių Tautų sankcijos, draudžiančios bet kokius Šiaurės Korėjos raketų bandymus, siekiant pažaboti tos šalies branduolinio ginklavimosi programą.
Šiaurės Korėja savo pirmąjį palydovą iškėlė sėkmingai paleidusi raketą 2012 metų gruodį. Tačiau ekspertai sako, kad tas palydovas taip ir nepradėjo veikti, todėl kilo abejonių, ar tas bandymas iš tikrųjų buvo mokslinės programos dalis.
Naujausią raketos startą JT Saugumo Tarybą laiko šio draudimo pažeidimu.
Šiaurės Korėjos pagrindinė diplomatinė užtarėja Kinija stengiasi išlaikyti pusiausvyrą, palaikydama Pchenjano teisę vykdyti kosminius tyrimus, bet pripažindama, kad ta šalis privalo laikytis JT rezoliucijų.
Šiaurės Korėja savo pirmąjį palydovą iškėlė sėkmingai paleidusi raketą 2012 metų gruodį. Tačiau ekspertai sako, kad tas palydovas taip ir nepradėjo veikti, todėl kilo abejonių, ar tas bandymas iš tikrųjų buvo mokslinės programos dalis.
– Kiek Šiaurės Korėja yra priartėjusi prie panaudojamos tarpžemyninės balistinės raketos sukūrimo?
Kai kuriuose savo karinguose pareiškimus Šiaurės Korėja tvirtino jau turinti galimybę smogti JAV žemyninei daliai.
Tačiau dauguma ekspertų tokią galimybę atmeta, tvirtindami, kad turėtų praeiti dar ne vieneri metai, kol Šiaurės Korėja įgis įtikinamą galimybę surengti tarpžemyninių balistinių raketų smūgį.
Nors sėkmingi raketų nešėjų bandymai byloja apie tam tikrą pažangą balistinių raketų programoje, Šiaurės Korėja kol kas niekaip nepademonstravo sukūrusi raketos grįžimo į Žemės atmosferą ir jos nutaikymo technologijų, kurios būtų reikalingos siekiant paleisti kovinį užtaisą į Jungtines Valstijas ar kitas šalis.
Taip pat abejojama, ar komunistinė valstybė sugeba pasigaminti pakankamai mažų branduolinių užtaisų, kuriuos būtų galima sumontuoti balistinės raketos kovinėje galvutėje.
– Ko imtasi bus dabar?
JT Saugumo Tarybą vėliau sekmadienį surengs nepaprastąjį posėdį, o JAV ir jų sąjungininkai ragins paskelbti naujų sankcijų Šiaurės Korėjai.
Tačiau Saugumo Taryba dar nėra susitarusi dėl atsako į Šiaurės Korėjos sausio 6-ąją įvykdytą branduolinį bandymą, o Kinija, turinti veto teisę, priešinosi pastangoms griežtai nubausti Pchenjaną.
Tikėtina, kad įtampa Korėjos pusiasalyje dar labiau padidės, ypač Seului paskelbus, kad jis oficialiai pradės tartis su Vašingtonu dėl galimo modernios JAV priešraketinės gynybos sistemos dislokavimo Pietų Korėjoje.
– Ko siekia Šiaurės Korėja?
Šiaurės Korėja tikriausiai tikisi, kad sėkmingas branduolinis bandymas ir raketos paleidimas padės atvesti JAV prie derybų stalo, kur Pchenjanas galėtų tikėtis išsireikalauti nuolaidų.
Pchenjanas jau paskelbė planuojantis ateityje paleisti daugiau palydovų.
Jungtinės Valstijos atmetė galimybę derėtis su Šiaurės Korėja, kol ta šalis nėra prisiėmusi įtikinamų įsipareigojimų atsisakyti branduolinio ginklavimosi programos. Tačiau kritikai sako, kad „strateginės kantrybės“ politika suteikė Pchenjanui erdvės plėsti ir tobulinti savo branduolinį arsenalą.
