Susitarimą dėl Kaspijos jūros statuso, kėlusio nesutarimų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, pasirašė Azerbaidžano, Irano, Kazachstano, Rusijos ir Turkmėnistano vadovai.
Susitikimui pirmininkavęs Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas prieš susitarimo pasirašymą sakė, kad lyderiai yra „istorinio renginio dalyviai“.
„Galime pripažinti, kad susitarimą dėl jūros statuso buvo sunku ir neįmanoma iš karto pasiekti. Derybos truko daugiau nei 20 metų ir iš visų šalių pareikalavo daug bendrų pastangų“, – pareiškė jis.
Susitarimo varančiąja jėga laikomos Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sakė, kad šis vadovų susitikimas yra „epochinės svarbos“. Jis taip pat paragino stiprinti karinį Kaspijos jūros valstybių bendradarbiavimą.
Sekmadieninis viršūnių susitikimas buvo toks penktas nuo 2002 metų, tačiau nuo Sovietų Sąjungos žlugimo buvo surengta daugiau nei 50 žemesnio lygmens susitikimų. Susitarimu išsprendžiamas ilgametis ginčas, ar Kaspijos jūra yra jūra ar ežeras, nes skirtingais atvejais taikoma skirtinga tarptautinė teisė.
Nors susitikimo metu apie Kaspijos jūrą kalbėta kaip apie jūrą, Rusijos užsienio reikalų viceministras Grigorijus Karasinas anksčiau šią savaitę Rusijos dienraščiui „Kommersant sakė, kad susitarime jai suteiktas „specialus teisinis statusas“.
Kremliaus teigimu, susitarime numatytas bendras jūros naudojimas, tačiau padalinamas jo dugnas ir požeminiai ištekliai. Iranui atiteko mažiausia jūros dalis, dėl ko šalis potencialiai laikoma didžiausia pralaimėtoja.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani sekmadienį susitarimą pavadino „svarbiu dokumentu“, tačiau pridūrė, kad jis nenutraukia visų nesutarimų dėl jūros.
„Šiandien mes turime pagrindų susitarimą dėl veiksmų Kaspijos jūroje, ko nebuvo anksčiau, – sakė Irano prezidentas. – Tačiau yra kitų klausimų, kuriuose reikės spręsti per kitus susitikimus.“
Irano vadovas taip pat pasveikino susitarimo nuostatą, kuri draudžia ne Kaspijos jū
