Vidaus reikalų ministerija nuo gegužės pradžios į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė mažiausiai 14 buvusių ir esamų Ukrainos vadovybės atstovų, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame įspėjo NATO šalis dėl „katastrofiškų pasekmių“, jei Ukrainai bus tiekiami naikintuvai F-16, į šalį bus siunčiamas užsienio karinis personalas, Europoje ir Azijoje bus dislokuotos vidutinio ir mažesnio nuotolio raketos, o Lenkijoje bus dislokuoti branduoliniai ginklai.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusija bet kokios modifikacijos F-16 lėktuvus Ukrainoje laikys „branduolinių ginklų nešėjais“. O NATO šalių karinio personalo siuntimas į Ukrainą, apie kurį kelis kartus paskelbė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime buvo pavadintas „frontaliu branduolinių galybių kariniu susidūrimu“.
Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, NATO šalys neva „sąmoningai siekia tolesnio Ukrainos krizės eskalavimo ir atviro NATO šalių ir Rusijos karinio susidūrimo“. Šiuo vertinimu paaiškinamas sprendimas surengti pratybas su taktiniais branduoliniais ginklais, apie kurias pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.
Paskutinį kartą Užsienio reikalų ministerijos atstovas, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, „raudonąsias linijas“ nubrėžė 2023 m. sausį. Tuomet Rusijos nuolatinis atstovas Vienos derybose dėl karinio saugumo Konstantinas Gavrilovas pareiškė, kad sunkiasvorių tankų su nusodrinto urano užtaisais pristatymą Ukrainai Rusija laikytų „nešvarių branduolinių bombų panaudojimu prieš Rusiją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis“. Nuo to laiko Rusijos pareigūnai dažniausiai sakydavo, kad „raudonos linijos“ Ukrainoje jau peržengtos.
Pirmadienį V.Putinas nurodė surengti pratybas su taktiniais branduoliniais ginklais. Tikėtina, kad tai bus pirmosios tokios pratybos po SSRS žlugimo. Išsami informacija, pateikta oficialiame Gynybos ministerijos pranešime, rodo, kad pratybos gali būti nukreiptos prieš Ukrainą, taip pat Bulgariją, Rumuniją ar Turkiją.
Be to, Vidaus reikalų ministerija smarkiai suintensyvino aukšto rango užsienio pareigūnų paiešką. Nuo gegužės 2 d. ministerija į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą įtraukė 14 dabartinių ir buvusių Ukrainos valdžios atstovų, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir jo pirmtaką poste Petro Porošenką. Anksčiau Rusijos valdžios institucijos per tokį trumpą laiką nėra paskelbusios ieškomais tiek daug buvusių ir esamų kitos valstybės valdžios atstovų.
Vasario mėn. ieškomų asmenų sąraše atsirado Estijos premjerė Kaja Kallas, Estijos valstybės sekretorius Taymaras Peterkopas ir Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Plačiau apie pačią V.Putino inauguraciją skaitykite ČIA.
