„Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.
„Šiuo metu neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad buvo suduotas raketų smūgis“, – žurnalistams sakė P.Ryderis ir pridūrė, kad Pentagonas „toliau tai tiria“.
Vienas JAV pareigūnas, dėl padėties jautrumo kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kiek anksčiau pranešė, kad antradienį Lenkijos teritorijoje nukrito raketų.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris nepatvirtino šios informacijos, bet sakė, kad šalies lyderiai susirinko į skubų susitikimą dėl „krizinės situacijos“.
Lenkijos žiniasklaida pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pševodo kaime, žuvo du žmonės.
Kaip pažymi Lenkijos radijas, ministras pirmininkas, pasitaręs su prezidentu, sušaukė skubų Nacionalinio saugumo biuro posėdį. Anksčiau buvo sušauktas skubus Ministrų tarybos Nacionalinio saugumo ir gynybos reikalų komiteto posėdis.
P.Muelleris pabrėžė, kad „visa informacija, kuri šiandien bus pateikta Komitetui, vėliau, jei įmanoma, bus perduota... kuo plačiau informuoti visuomenei“.
Taip pat įvyks vyriausybės posėdis, pranešė naujienų agentūra PAP, remdamasi ministrų kabinetu.
Anksčiau antradienį rusai atakavo energetikos infrastruktūros objektus visoje Ukrainoje, panaudodami mažiausiai 100 raketų. Tai buvo didžiausia raketų ataka nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Šie smūgiai septynis milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.
Nuo smūgių taip pat nukentėjo Lvivas Vakarų Ukrainoje; meras pranešė, kad 80 proc. miesto nėra elektros energijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi teigė, kad Rusija paleido 85 raketas į energetikos objektus visoje šalyje.
Neaišku, ar raketos, kurios galėjo pataikyti į Lenkiją, buvo iš tos pačios bangos.
Pasak oficialių vyriausybės šaltinių, Lenkijoje, kuri nuolat prisideda prie NATO misijų, rotaciniu principu dirba apie 10 000 JAV karių.
P.Ryderis sakė, kad šių karių apsauga bus vertinama „labai rimtai“.
„Esame labai tikri dėl bet kokių pajėgų apsaugos priemonių, kurių imamės, nesvarbu, ar tai būtų Lenkijoje, ar kur nors kitur“, – sakė jis.
„Bet vėlgi, mes neketiname čia užbėgti įvykiams už akių. Mes ketiname sužinoti faktus. Ir tada, kai turėsime daugiau informacijos, ją pateiksime“, – pridūrė Pentagono atstovas.
