Pasak trečiojo rango kapitono Timothy Gormano, problemos dėl hipergarsinio sklandytuvo (Common-Hypersonic Glide Body, C-HGB) nereiškia, kad platesnė šių JAV kariuomenės vystomų technologijų programa susidūrė su kliūtimis.
Pentagono atstovas pranešė, kad „per bandomąjį paleidimą iš Kodiako salos raketos nešėjos su joje sumontuotu hipergarsiniu sklandytuvu nepavyko atlikti skrydžio“.
Gynybos departamento duomenimis, raketa pakilo iš starto aikštelės, tačiau skrydžio metu kilo problemų.
„Sėkmingi ir nesėkmingi eksperimentai ir bandymai yra labai sudėtingų ir svarbių technologijų, kurias Gynybos departamentas taiko hipergarsinėms sistemoms, spartaus vystymo pagrindas“, – pabrėžė Th.Gormanas.
Pasak jo, „hipergarsinių ginklų kūrimas išlieka svarbiausiu prioritetu, ir departamentas yra įsitikinęs, kad ji eina teisingu keliu, kad 2020 metų pradžioje galėtų sukurti puolamuosius hipergarsinius pajėgumus“.
Raketa turėjo nuskrieti apie 6,5 tūkst. km virš Ramiojo vandenyno akvatorijos, kur buvo laikinai uždaryta laivyba. Skrydžio trajektorija buvo numatyta iš Kodiako salos į JAV raketų poligoną netoli Maršalo Salų centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje.
Laivyba buvo apribota trijose zonose, kur tikriausiai turėjo nukristi pakopos ir kovinė galvutė. Tai leidžia daryti prielaidą, kad išbandyta raketa buvo tolimojo nuotolio.
Pasak Pentagono, trečiadienį Jungtinės Valstijos sėkmingai paleido tris hipergarsines raketas, kurias tikisi eksploatuoti sausumos ir jūrų pajėgos.
Tuos bandymus atliko JAV Energetikos departamentas, atsakingas už JAV branduolinį arsenalą. Raketa buvo paleista iš NASA paleidimo aikštelės Virdžinijos valstijos Atlanto vandenyno pakrantėje.
Hipergarsinės raketos buvo išbandytos vykdant sausumos pajėgų programą „Long Range Hypersonic Weapon“ (LRHW) ir panašią karinio jūrų laivyno programą „Conventional Prompt Strike, CPS“, nurodoma pranešime.
Planuojama, kad pirmoji kovai tinkama JAV kariuomenės baterija su hipergarsinėmis raketomis bus dislokuota 2023 metais, o aprūpinti karo laivus šia technologija ketinama nuo 2024-ųjų.
Sklandytuvas C-HGB yra universalus – jis gali būti paleidžiamas tiek iš sausumos, tiek iš jūros. Pentagono teigimu, šio sviedinio neįmanoma perimti, nes jis pajėgus manevruoti tiek pagal aukštį, tiek pagal kursą.
JAV kariuomenė vystomos raketos, kurią sudaro greitėjimo pakopa ir hipergarsinis blokas, veikimo nuotolis viršija 2775 kilometrus. Hipergarsinio sklandytuvo greitis siekia 17 machų.
Naujos antžeminės hipergarsinės branduolinės ir nebranduolinės ginkluotės sistemos vystomos pagal Gynybos departamento programą „Operational Fires“ (OpFires), pagal sutartį su korporacija „Lockheed Martin“.
