Pradėdamas prezidento kadenciją J.Bidenas pasiuntė aiškią žinią, kad nori laikytis savo ilgalaikio požiūrio – jog įmanoma apriboti branduolinių ginklų vaidmenį ir tuo pačiu sumažinti konfliktų tikimybę.
„Kovą imsimės žingsnių mažinti branduolinių ginklų vaidmenį mūsų nacionalinio saugumo strategijoje, tuo pačiu užtikrindami, kad mūsų strateginis atgrasymas išliktų saugus, patikimas ir veiksmingas – ir kad mūsų išplėstiniai įsipareigojimai dėl atgrasymo mūsų sąjungininkams išliktų stiprūs ir patikimi“, – J.Bidenas sakė šių metų kovą, kai buvo paskelbta Tarpinės nacionalinio saugumo strategijos gairės.
Kaip rašo „Politico“, J.Bideno nacionalinio saugumo patarėjai artimiausiu metu iš naujo apsvarstys, kokiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos galėtų ryžtis panaudoti branduolinius ginklus. Tarp galimų variantų – kad Vašingtonas atsisakytų galimybės tokius ginklus panaudoti pirmas arba kad būtų paskelbta, jog šalies branduolinio arsenalo „vienintelis tikslas“ – atgrasyti branduolinį konfliktą, o ne naudoti jį naudoti per įprastą karą.
Ir vienas, ir kitas pasirinkimas žymėtų rimtą atotrūkį nuo dabartinės pozicijos. Nuo pat branduolinių ginklų sukūrimo Jungtinės Valstijos niekada aiškiai nesuformuluodavo, ar galėtų pirmosios panaudoti savo branduolinį arsenalą. Be to, nacionalinio saugumo strategijoje buvo skelbiama, kad šalies branduoliniais ginklai yra skirti „atgrasyti branduolinį ir nebranduolinį puolimą“.
Oponentai argumentuoja, kad atsisakius šio dviprasmiškumo reikšmingai sumažėtų Amerikos galimybės atgrasyti branduolinių ginklų turinčius priešininkų ir kad nesama jokių įrodymų, jog Rusija arba Kinija pakeistų savo pačių destabilizuojamą vaidmenį, rašo „Politico“. Panašios kritikos sulaukia ir siūlymai aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais gali būti reikalingas branduolinis atsakas.
Straipsnyje nurodoma, kad Gynybos departamentas griežtai nusistatęs prieš galimus strategijos pakeitimus.
„Atrodo, kad Pentagonas nenori suteikti jam [J. Bidenui] didelio pasirinkimo“, – pažymėjo leidinys.
„Mažai tikėtina, kad tarp variantų vienintelis tikslas arba atsisakymas panaudoti [branduolinius ginklus] pirmiesiems bus pasiūlyti kaip variantai“, – „Politico“ citavo vieną su padėtimi susipažinusį Pentagono pareigūną.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė „Politico“, kad JAV Nacionalinio saugumo taryba planuoja šį mėnesį surengti aukšto lygio pasitarimą branduolinio atgrasymo klausimais.
Dienraštis „Financial Times“ anksčiau pranešė, kad JAV sąjungininkai per praeitą mėnesį vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą spaudė J.Bideną patvirtinti, kad Vašingtono branduolinių ginklų panaudojimo principai nebus keičiami, ypač išlaikant prevencinio smūgio galimybę.
Laikraščio duomenimis, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Australija siekia, kad JAV neatsisakytų galimybės prevenciškai smogti branduoliniais ginklais, jeigu šalies interesams iškiltų betarpiška grėsmė.
Kaip rašo „Financial Times“, sąjungininkės baiminasi, kad Jungtinėms Valstijoms aiškiai įsipareigojus jokiais atvejais nepanaudoti branduolinių ginklų pirmosioms, būtų susilpnintas jas pridengiantis Amerikos „branduolinis skėtis“.
Be to, toks doktrinos pokytis „tarptų puikia dovana Rusijai ir Kinijai“, leidiniui sakė vienos Europos šalies pareigūnas.
Pradėdamas prezidento kadenciją J.Bidenas pasiuntė aiškią žinią, kad nori laikytis savo ilgalaikio požiūrio – jog įmanoma apriboti branduolinių ginklų vaidmenį ir tuo pačiu sumažinti konfliktų tikimybę.
„Kovą imsimės žingsnių mažinti branduolinių ginklų vaidmenį mūsų nacionalinio saugumo strategijoje, tuo pačiu užtikrindami, kad mūsų strateginis atgrasymas išliktų saugus, patikimas ir veiksmingas – ir kad mūsų išplėstiniai įsipareigojimai dėl atgrasymo mūsų sąjungininkams išliktų stiprūs ir patikimi“, – J.Bidenas sakė šių metų kovą, kai buvo paskelbta Tarpinės nacionalinio saugumo strategijos gairės.
Kaip rašo „Politico“, J.Bideno nacionalinio saugumo patarėjai artimiausiu metu iš naujo apsvarstys, kokiomis aplinkybėmis Jungtinės Valstijos galėtų ryžtis panaudoti branduolinius ginklus. Tarp galimų variantų – kad Vašingtonas atsisakytų galimybės tokius ginklus panaudoti pirmas arba kad būtų paskelbta, jog šalies branduolinio arsenalo „vienintelis tikslas“ – atgrasyti branduolinį konfliktą, o ne naudoti jį naudoti per įprastą karą.
Ir vienas, ir kitas pasirinkimas žymėtų rimtą atotrūkį nuo dabartinės pozicijos. Nuo pat branduolinių ginklų sukūrimo Jungtinės Valstijos niekada aiškiai nesuformuluodavo, ar galėtų pirmosios panaudoti savo branduolinį arsenalą. Be to, nacionalinio saugumo strategijoje buvo skelbiama, kad šalies branduoliniais ginklai yra skirti „atgrasyti branduolinį ir nebranduolinį puolimą“.
Oponentai argumentuoja, kad atsisakius šio dviprasmiškumo reikšmingai sumažėtų Amerikos galimybės atgrasyti branduolinių ginklų turinčius priešininkų ir kad nesama jokių įrodymų, jog Rusija arba Kinija pakeistų savo pačių destabilizuojamą vaidmenį, rašo „Politico“. Panašios kritikos sulaukia ir siūlymai aiškiai apibrėžti, kokiais atvejais gali būti reikalingas branduolinis atsakas.
Straipsnyje nurodoma, kad Gynybos departamentas griežtai nusistatęs prieš galimus strategijos pakeitimus.
„Atrodo, kad Pentagonas nenori suteikti jam [J. Bidenui] didelio pasirinkimo“, – pažymėjo leidinys.
„Mažai tikėtina, kad tarp variantų vienintelis tikslas arba atsisakymas panaudoti [branduolinius ginklus] pirmiesiems bus pasiūlyti kaip variantai“, – „Politico“ citavo vieną su padėtimi susipažinusį Pentagono pareigūną.
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė „Politico“, kad JAV Nacionalinio saugumo taryba planuoja šį mėnesį surengti aukšto lygio pasitarimą branduolinio atgrasymo klausimais.
Dienraštis „Financial Times“ anksčiau pranešė, kad JAV sąjungininkai per praeitą mėnesį vykusį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą spaudė J.Bideną patvirtinti, kad Vašingtono branduolinių ginklų panaudojimo principai nebus keičiami, ypač išlaikant prevencinio smūgio galimybę.
Laikraščio duomenimis, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir Australija siekia, kad JAV neatsisakytų galimybės prevenciškai smogti branduoliniais ginklais, jeigu šalies interesams iškiltų betarpiška grėsmė.
Kaip rašo „Financial Times“, sąjungininkės baiminasi, kad Jungtinėms Valstijoms aiškiai įsipareigojus jokiais atvejais nepanaudoti branduolinių ginklų pirmosioms, būtų susilpnintas jas pridengiantis Amerikos „branduolinis skėtis“.
Be to, toks doktrinos pokytis „tarptų puikia dovana Rusijai ir Kinijai“, leidiniui sakė vienos Europos šalies pareigūnas.
