Ukraina tebekovoja su prorusiškais separatistais, įsitvirtinusiais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.
Vis dėlto visa karinė pagalba, skiriama iš Pentagono saugumo bendradarbiavimo fondų, bus neletalinio pobūdžio.
„Papildomos lėšos leis įsigyti įrangos, reikalingos paremti vykdomoms mokymo programoms ir operacijoms, įskaitant gebėjimą pagerinti Ukrainos vadovavimo ir valdymo bei operatyvinės informacijos sistemas, saugius ryšius, kariuomenės mobilumą, naktinio matymo ir karinės medicinos priemones“, – sakoma Pentagono pranešime.
Apie šį sprendimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išprovokavusiu pasipiktinimą Amerikoje. Netgi kai kurie JAV respublikonai tvirtino, kad šalies vadovas pernelyg nuolaidžiavo V.Putinui.
Po Vakarų remto liaudies sukilimo Kijeve 2014 metais, kai buvo nušalintas Kremliaus remtas režimas, Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, o paskui rėmė separatistinį sukilimą Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose, kur dauguma gyventojų kalba rusiškai. Konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant į konflikto zoną savo karius ir ginklus. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Šis konfliktas yra viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių didžiausią Vašingtono ir Maskvos santykių pablogėjimą nuo Šaltojo karo. Jungtinės Valstijos dėl numanomo Maskvos vaidmens paskelbė Rusijai griežtų ekonominių sankcijų.
