Dokumentas – Europos vyriausybių atsakymų į Ukrainos prašymus suteikti karinius mokymus ir letalinę pagalbą arba ginklus santrauka – buvo vienas iš dešimčių slaptų dokumentų, pastarosiomis savaitėmis paskelbtų internete, o tai gali būti rimčiausias JAV paslapčių nutekinimas per pastaruosius metus.
Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad dokumente, pavadintame „Europa | atsakas į vykstantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą“, diagramos forma išvardytos 38 Europos vyriausybių „įvertintos pozicijos“ dėl Ukrainos prašymų suteikti karinę pagalbą.
Iš diagramos matyti, kad Serbija atsisakė apmokyti Ukrainos pajėgas, tačiau įsipareigojo siųsti letalinę pagalbą arba jau ją suteikė. Tai indikuoja, kad Serbija turi politinės valios ir karinių pajėgumų ateityje suteikti Ukrainai ginklų.
Dokumentas pažymėtas slaptumo žyma „Secret“ ir „NOFORN“, draudžiančia jį platinti užsienio žvalgybos tarnyboms ir kariuomenei. Jis datuotas kovo 2 d. ir patvirtintas Jungtinio štabų vadų komiteto biuro antspaudu.
Agentūra „Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti dokumento autentiškumo.
Serbijos vyriausybė deklaravo neutralumą Ukrainos kare, nepaisant to, kad šalį su Rusija sieja gilūs istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai.
„Jei šis dokumentas tikslus, jis arba rodo [prezidento Aleksandro] Vučičiaus dviveidiškumą Rusijos atžvilgiu, arba jis patiria didžiulį Vašingtono spaudimą tiekti ginklus Ukrainai“, – sakė Rytų Europos ekspertas Januszas Bugajskis, užsienio politikos instituto „Jamestown Foundation“ ekspertas.
Diagrama atskleista praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prorusiškame susirašinėjimo platformos „Telegram“ paskelbtuose dokumentuose tariamai buvo nurodyta, kad Serbijos ginklų gamintojas lapkritį į Kyjivą išsiuntė 122 mm raketų „Grad“ tipo „žemė-žemė“.
Tarp dokumentų buvo siuntos manifestas ir Ukrainos vyriausybės galutinio naudotojo sertifikatas.
Kovą Maskva pareiškė, kad paprašė Belgrado pateikti oficialų paaiškinimą dėl tariamo tiekimo, valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
Ginklų gamintoja „Krusik Corp.“ iš Valjevo neigė tiekusi raketas ar kitus ginklus Ukrainai. A.Vučičius šiuos kaltinimus pavadino „žinomu melu“.
„Mes neeksportavome jokių ginklų ar šaudmenų į Rusiją ar Ukrainą“, – sakė jis kovo 5 d. vizito Katare metu.
Duodamas interviu Serbijos naujienų agentūrai „Tanyug“, šalies gynybos ministras Milošas Vučevičius užsiminė, kad kažkas siekia įtraukti Serbiją į konfliktą, ir kartu pabrėžė, kad valstybė nuosekliai laikosi savo patvirtintos politikos.
„Šį melą paneigėme daugiau nei dešimtį kartų, padarysime tai dar kartą. Serbija neperdavė ir neperduos ginklų nei Ukrainos, nei Rusijos pusėms, taip pat konflikto zonoje esančioms kaimyninėms valstybėms“, - teigė ministas.
Tačiau M.Vučevičius neatmetė galimybės, kad serbiški ginklai galėjo patekti į konflikto zoną, kaip jis sakė, „kažkokiu stebuklingu būdu“, nors tvirtino, kad tai nesusiję su Serbija.