„Lenkiu galvą prieš Veliunio užpuolimo aukas. Lenkiu galvą prieš Vokietijos tironijos aukas Lenkijoje. Ir prašau atleidimo“, – vokiškai ir lenkiškai pasakė F.-W.Steinmeieris.
Antrasis pasaulinis karas nusinešė daugiau kaip 50 mln. gyvybių, įskaitant beveik 6 mln. lenkų. Bendras aukų skaičius taip pat apima 6 mln. per Holokaustą žuvusių žydų, kurių pusė buvo Lenkijos žydai.
„Tai vokiečiai įvykdė nusikaltimą žmoniškumui Lenkijoje... Mes niekada nepamiršime. Norime prisiminti ir prisiminsime“, – salė F.-W. Steinmeieris per ceremoniją, kuri prasidėjo 4 val. 40 min. – tiksliai tuo laiku, kai, pasak išgyvenusiųjų, nukrito pirmosios karo bombos.
„Bet kas, sakantis, jog tai yra praeities dalykai, ir teigiantis, kad siaubingas nacionalsocialistų teroras Europoje tebuvo nereikšmingas įvykis Vokietijos istorijoje, yra vertas ar verta pasmerkimo“, – pridūrė Vokietijos prezidentas.
Tai aiški užuomina apie vieną iš Vokietijos kraštutinių dešiniųjų lyderių Alexanderą Gaulandą, kuris 12 metų gyvavusį Trečiąjį Reichą pavadino „paukščio išmatų dėmele“ šiaip jau šlovingoje Vokietijos istorijoje.
„Leiskite man, kaip Vokietijos federaliniam prezidentui, pasakyti, kad mes nepamiršime, – sakė F.-W.Steinmeieris. – Ir mes prisiimsime atsakomybę, kurią mums uždeda mūsų istorija.“
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda savo ruožtu pasmerkė nacių Vokietijos įvykdytą Lenkijos užpuolimą ir pavadino jį „barbariškumo aktu“ bei „karo nusikaltimu“.
„Esu įsitikinęs, kad ši ceremonija įeis į Lenkijos ir Vokietijos draugystės istoriją“, – pridūrė jis ir padėkojo F.-W. Steinmeieriui už dalyvavimą.
Valstybių vadovai vėliau aplankys Veliunio muziejų ir susitiks su vietos žmonėmis, išgyvenusiais 1939 metų rugsėjo 1-osios bombardavimą, kuris įvyko praėjus savaitei po to, kai Vokietija ir Sovietų Sąjunga slapta susitarė pasidalinti Rytų Europą, pasirašydama Molotovo–Ribbentropo paktą.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas dalyvavo atskirame paminėjime, kuris sekmadienį auštant buvo surengtas Vesterplatės pusiasalyje Gdanske, kur nacių laivas 1939 metų rugsėjo 1-ąją paleido ugnį į Lenkijos fortą.
Hitleriui užpuolus Lenkiją, Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė nacistinei Vokietijai karą. Rugsėjo 17-ąją Sovietų Sąjunga savo ruožtu įsiveržė į Lenkiją. Po to, kai naciai nutraukė susitarimą su Maskva, kare kovojo du aljansai, kurių vieną sudarė Vokietija, Italija ir Japonija, o kitą – Didžioji Britanija, Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos.
Vėliau sekmadienį JAV Viceprezidentas Mike'as Pence'as, F.-W. Steinmeieris ir A.Duda pasakys kalbas per ceremoniją Varšuvos Pilsudskio aikštėje, prie Nežinomojo kario kapo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dalyvaus ceremonijoje Varšuvoje. Tačiau kitų didžiųjų pasaulio valstybių lyderių nesitikima. JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš pradžių ketino dalyvauti karo metinių minėjimuose, tačiau paskutinę minutę viską atšaukė ir pareiškė, kad stebės uragano „Dorian“ judėjimą.
Taip pat neatvyks Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebuvo pakviestas – ne taip, kaip prieš dešimt metų – dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.
Lenkijos prezidentūra skelbia, kad dalyvaus maždaug 40 užsienio delegacijų, tačiau tik kelioms iš jų vadovaus valstybių vadovai. Tarp jų bus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurio šalies partnerystė yra svarbi Lenkijai, manančiai, kad jos saugumas priklauso nuo Ukrainos buvimo už Rusijos įtakos sferos ribų.
Nors nuo karo pradžios praėjo 80 metų, Lenkija mano, kad vis dar esama neišspręstų klausimų ir kad Vokietija jai yra skolinga karo reparacijų. Šiuo metu parlamentinė komisija rengia naują analizę dėl Lenkijos karo metu patirtų žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių masto.
„Turime apie tai kalbėti, prisiminti ir reikalauti tiesos dėl tų nuostolių. Turime reikalauti kompensacijos“, – sekmadienį per ceremoniją Vesterplatėje sakė M.Morawieckis.
Tuo tarpu Berlynas mano, kad reparacijų klausimas jau yra išspręstas.
