Ketvirtadienio vakarą (JAV laiku) vykusiose paskutinėse prezidentinėse diskusijose Našvilyje Donaldas Trumpas ir Joe Bidenas pasiūlė ganėtinai skirtingas kovos su koronaviruso pandemija vizijas.
Vakaras Našvilyje prasidėjo palyginti ramiai, varžovams pateikus savo vizijas kovai su pandemija, per kurią žuvo jau daugiau kaip 220 tūkst. amerikiečių ir dar milijonai žmonių buvo užkrėsti, įskaitant prezidentą.
D.Trumpas per debatus ir toliau menkino visuomenės sveikatos krizės sunkumą, gindamas savo atsaką į koronavirusą ir prognozuodamas, kad vakcina bus sukurta jau ganėtinai greitai, nors jo paties visuomenės sveikatos ekspertai teigė, kad labiau tikėtina, jog JAV visuomenei ji bus plačiai prieinama tik kitą vasarą.
„Tai greitai praeis. Pabaiga jau už kampo. Mes negalime laikyti šios šalies uždarytos. Tai didžiulė šalis, turinti didžiulę ekonomiką“, – sakė D.Trumpas, siūlydamas rožinį pandemijos trajektorijos įvertinimą, net kai visose JAV vėl ėmė kilti atvejų skaičiai, o visuomenės sveikatos ekspertai perspėjo, kad šalis yra pavojingos antros bangos pakraštyje.
Tuo tarpu J.Bidenas savo kalbą pradėjo primindamas mirštamumo nuo koronaviruso rodiklius ir kraupią pandemijos žalą, taip pat perspėjo, kad tauta „turi ruoštis tamsiai žiemai“.
„220 tūkst. mirčių. Jei neišgirsite nieko, ką aš sakysiu šįvakar, išgirskite bent tai. Bet kuris, kas atsakingas už šitokį skaičių žmonių mirčių, neturėtų ir toliau išlikti JAV prezidentu“, – pareiškė J.Bidenas.
Paklaustas, ar remtų tolesnį šalies uždarymą, jei tai rekomenduotų mokslininkai, J.Bidenas sakė neatmetantis tokios galimybės. Savo ruožtu D.Trumpas teigė, kad nereikėtų didinti žalos ekonomikai dėl viruso, nuo kurio dauguma žmonių pasveiksta.
Prezidentui pasakius, kad „mes mokomės gyventi su virusu“, J.Bidenas atšovė: „Nagi. Mes mirštame su juo.“
90 minučių trukmės debatai šįkart buvo kur kas labiau civilizuoti nei pirmieji praėjusį mėnesį, kurie veikiau priminė chaosą, D.Trumpui nepaliaujamai šmeižiant oponentą ir piktinantis moderatoriumi.
Ketvirtadienį D.Trumpas iš esmės laikėsi taisyklių, leido J.Bidenui kalbėti nepertraukiamai ir netgi pagyrė moderatorę, „NBC News“ korespondentę Kristen Welker, kurią praėjusią savaitę jis nuolat kritikavo.
„Labai gerbiu, kaip kol kas su tuo tvarkotės“, – turėdamas omenyje debatų moderavimą pareiškė D.Trumpas.
J.Bidenas taip pat buvo gerokai santūresnis. Kai D.Trumpas pateikė klaidingą pretenziją apie savo oponentą, J.Bidenas pažvelgė į dangų, tarsi bandydamas nusiraminti ir nereaguoti. Tačiau ne visada tai gelbėjo.
Varžovai rimčiausiai susirėmė dėl abipusių kaltinimų kyšininkavimu.
D.Trumpas vis bando pakenkti J.Bidenui miglotais kaltinimais, kad jo sūnus Hunteris Bidenas dalyvavo kyšininkaujant Kinijoje ir Ukrainoje, kai J. Bidenas buvo ankstesnio prezidento Baracko Obamos viceprezidentas.
74 metų D. Trumpas per debatus kelis kartus bandė kelti šį klausimą ir pareiškė, kad tai „demaskuojantys“ įtarimai. Prezidentas 77 metų J.Bidenui pasakė: „Manau, kad esat skolingas paaiškinimą Amerikos žmonėms.“
J.Bidenas iškart atrėmė puolimą ir sakė, kad jo šeima niekada nepasižymėjo jokiais įstatymo pažeidimais, bet kyla vis daugiau rimtų klausimų dėl paties D.Trumpo, įskaitant jo banko sąskaitą Kinijoje ir atsisakymą paviešinti savo mokesčių deklaracijas.
„Jie tikrai žino, kad nemokate mokesčių ar sumokat itin mažai mokesčių“, – sakė jis, turėdamas galvoje pranešimus apie nutekintą mokestinę informaciją, rodančią, kad D. Trumpas pastaraisiais metais sumokėdavo daugiausia 750 dolerių (633 eurus) federalinio pajamų mokesčio.
Demokratų partijos kandidatas gynė savo sūnų ir kategoriškai neigė kaltinimus, siekdamas pokalbį grąžinti atgal į politikos lauką.
„Yra priežastis, kodėl jis vis iškelia šitą temą, – sakė Bidenas, kalbėdamas tiesiai į kamerą. – Jis nenori kalbėti apie esmines problemas. Tai nėra mano ar jo šeima. Tai yra jūsų šeima.“
Tyčiodamasis iš tiesioginių J.Bideno kreipimųsi į Amerikos žmones, D.Trumpas teigė, kad tai yra politinė klišė ir tvirtino, niekada nesinaudosiantis tokia taktika.
„Aš nesu tipiškas politikas. Štai kodėl mane išrinko“, – sakė jis.
Lygino save su A.Lincolnu
Abiejų kandidatų buvo paprašyta aptarti rasizmo problemas JAV. J.Bidenas aiškiai pasakė, kad valstijose egzistuoja institucinis rasizmas ir kad kova su rasine nelygybe bus jo administracijos prioritetas.
D.Trumpas, nepaisydamas raginimo, užsipuolė savo oponentą ir tada dar kartą pareiškė, kad jis padarė daugiau juodaodžių labui nei bet kuris prezidentas nuo Abraomo Linkolno.
Pasijuokęs iš D.Trumpo pagyrų bei savęs lyginimo su A.Lincolnu, J.Bidenas atkirto, kad D.Trumpas buvo „vienas rasistiškiausių prezidentų šiuolaikinėje istorijoje, pilantis degalų ant kiekvieno rasistinio skandalo“.
D.Trumpas priminė 1994-ųjų Smurtinių nusikaltimų kontrolės ir teisėsaugos aktą, prie kurio sudarymo prisidėjo J.Bidenas, kuris, anot organizacijos „Black Lives Matter“, lėmė masinį afroamerikiečių įkalinimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Suprasti rasizmą JAV: kaip karas su narkotikais lėmė neproporcingą mažumų įkalinimą?
Nesutarė ir dėl migracijos
Debatų dalyviai susikivirčijo kai D.Trumpas buvo paklaustas apie jo politiką, dėl kurios pietiniame pasienyje nuo nelegalių imigrantų atskiriami vaikai.
D.Trumpas pažymėjo, kad migrantų vaikai buvo sulaikomi ir prie B.Obamos administracijos.
„Kas pastatė narvus, Joe?“ – klausė jis, omeny turėdamas patalpas, kuriose be suaugusiųjų į JAV atvykę migrantai vaikai buvo laikomi B.Obamos valdymo metais.
J.Bidenas atšovė, kad D.Trumpo administracija nuėjo dar toliau atskirdama šeimas, o tokia praktika esą yra „nusikalstama“.
Užsienio politika
J.Bidenas žadėjo, kad, jei būtų išrinktas, priverstų Kiniją „žaisti pagal tarptautines taisykles“ dėl prekybos, elgesio su užsienio kompanijomis ir veiksmų Pietų Kinijos jūroje.
J.Bidenas kaltino D.Trumpą dėl draugiško elgesio su tokiais „galvažudžiais“ kaip Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, taip esą pykdydamas JAV sąjungininkes.
D.Trumpas tikino, kad jo elgesys su Kim Jong Unu užkirto kelią karui: „Palaikyti gerus santykius su kitų šalių lyderiais yra geras dalykas.“
„Palaikėme gerus santykius su Hitleriu prieš jam užpuolant likusią Europą“, – atšovė D.Bidenas.
„Išmoko debatų pamokas“
Ar Belmonto universitete kantri muzikos sostinėje įvykę debatai gali paveikti rinkimų baigtį, neaišku.
„Akivaizdu, kad abu kandidatai išmoko svarbias pirmųjų debatų, kurie buvo įvertinti labai prastai, pamokas“, – sakė prezidentinių debatų ekspertas Aaronas Kallas iš Mičigano universiteto.
„Tačiau iki rinkimų likus vos 12 dienų, o dešimtims milijonų amerikiečių balsuojant iš anksto, jau gali būti per vėlu iš esmės paveikti būsimus rinkimus“, – sakė jis.
Apskaičiuota, kad maždaug 45 mln. amerikiečių prisidėjo prie beprecedentės išankstinio balsavimo bangos. Be to, apklausos rodo, kad beveik visi rinkėjai jau yra tvirtai apsisprendę.
J.Bidenas pagal populiarumą nuolat pirmauja; Kvinipiakų universiteto nacionalinė apklausa rodo, kad demokratų kandidatą palaiko 51 proc., o respublikonų prezidentą – 41 proc. amerikiečių.
Šįkart rinkimų komisija išjungdavo mikrofoną kandidato, kurio 2 min. atsakyti į klausimą baigdavosi, kad jis negalėtų pertraukti savo konkurento. Vėliau mikrofonai buvo paliekami įjungti diskusijoms. Kandidatai aptarė šešias debatų temas, apie: kovą su koronaviruso pandemija, amerikiečių šeimas, rinkimų lenktynes JAV, klimato kaitą, nacionalinį saugumą ir lyderystę.
