„Ukraina gali laimėti šį karą, bet mes būsime su Ukraina tiek, kiek reikės“, – sakė ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP) netoli Atėnų vykstančioje konferencijoje migracijos klausimais.
Y.Johansson paragino nares užbaigti ilgai trunkančias derybas dėl naujų migracijos taisyklių visoje ES priėmimo ir padėti ukrainiečiams, kurie nori grįžti namo, bet išlaikyti laikinąjį leidimą gyventi ES.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 8 mln. žmonių, o beveik 5 mln. užsiregistravo ES laikinosios apsaugos arba panašiose nacionalinėse apsaugos sistemose Europoje.
-
JT siekia padidinti paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos, Lietuvoje reikėtų 16,8 mln. eurų
-
ES prieglobsčio prašymų skaičius pernai buvo didžiausias nuo 2016-ųjų
-
Remigijaus Šimašiaus rašto dėl Ukrainos pabėgėlių išsiuntimo klastotojai apgavo visą Europą
-
Lenkija svetingai priima ukrainiečius – ar tikrai praeitis pamiršta?
-
Ukrainos karo pabėgėliai Lietuvoje: 5 istorijos
Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Bartoszas Grodeckis, kurio šalis nuo karo pradžios priėmė daugiausia pabėgėlių, keliaujančių į Vakarus, sakė, kad jo vyriausybė yra pasirengusi priimti daugiau žmonių, kurie gali būti perkelti dėl gresiančio Rusijos pajėgų plataus masto pavasario puolimo Ukrainoje.
„Turime tokį nenumatytų atvejų planą, – AP sakė B.Grodeckis. – Tikiuosi, kad to neprireiks, bet... buvome apmokyti, tinkamai suplanavome ir žinome, kaip pasiruošti.“
Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas sakė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyko suskaldyti ES šalių, patyrusių spaudimą dėl aukštų energijos kainų ir migracijos.
„Tai liūdnos metinės, tačiau tai taip pat galimybė pasimokyti iš šių siaubingų 12 mėnesių, kuriuos paliekame už nugaros“, – AP sakė M.Schinas.
„Kalbant apie pabėgėlius iš Ukrainos, skaičiai yra stabilūs“, – sakė jis.
M.Schinas pridūrė, kad nemano, jog pabėgėlių skaičius ateinančiais mėnesiais padidės savaime.
„Jei taip nutiks, būsime pasiruošę, tačiau kol kas neatrodo, kad taip bus“, – pridūrė jis.
Graikija, Austrija, Lenkija ir Lietuva penktadienį surengė konferenciją dėl migracijos, kurioje buvo aptarti klausimai, susiję su sienų valdymo problemomis, įskaitant sienų pasienyje statybą.
Konferencijoje dalyvavę pareigūnai tylos minute pagerbė karo Ukrainoje aukas.
Be to, 15 Bendrijos šalių ministrai pasirašė deklaraciją, kviečiančią stiprinti Bendrijos sienos apsaugos infrastruktūrą tam skiriant ir daugiau ES resursų.
