Tarp abiejų Pietų Kaukazo kaimynių jau dešimtmečius tvyro didelė priešprieša dėl Azerbaidžano pietvakarinio separatistinio Kalnų Karabacho regiono, praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje užgrobto armėnų separatistų per konfliktą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.
Nuo sekmadienio atsinaujinę susirėmimai pakurstė būgštavimus, kad neramiame Pietų Kaukazo regione gali smarkiai paaštrėti konfliktas.
Visapusiškas karas tarp šių buvusių sovietinių respublikų galėtų turėti platesnių padarinių ir supriešinti regiono varžoves Rusiją ir Turkiją.
Azerbaidžanas pranešė, kad antradienį žuvo septyni jo kariai, įskaitant generolą majorą ir pulkininką, ir vienas civilis. Armėnija paskelbė, kad žuvo keturi jos kariai; iki šiol Jerevenas apie aukas per susirėmimus nebuvo pranešęs.
Bendrai nuo sekmadienio per susirėmimus žuvo 16 žmonių. Azerbaidžaniečiai pranešė apie 11 žuvusių karių ir vieną žuvusį civilį, o armėnai – apie keturis žuvusius kariškius.
Vėliausi susirėmimai įsiplieskė toli nuo Kalnų Karabacho ir vyksta tiesiogiai tarp abiejų Kaukazo valstybių, o taip nutinka retai.
Įsiplieskus kovoms Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, keli šimtai kilometrų nuo Kalnų Karabacho, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Rusija paragino laikytis ramybės.
Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad armėnų pajėgos antradienį artilerija, minosvaidžiais ir didelio kalibro kulkosvaidžiais puolė jo pozicijas šiauriniame Tovūzo regione. Ministerijos teigimu, taip pat buvo apšaudyti keli kaimai toje vietovėje.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian savo ruožtu apkaltino azerbaidžaniečių pajėgas vėl atvėrus ugnį prieš šiaurės rytinę pasienio dalį Tavušo provincijoje.
„Baku keršys“
Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri varžosi su Rusija dėl įtakos šiame strateginę reikšmę turinčiame regione, išreiškė paramą Baku.
Turkų Užsienio reikalų ministerija apkaltino Armėniją „agresyviu nacionalizmu“ ir pažadėjo „toliau visomis išgalėmis remti Azerbaidžano kovą savo teritoriniam vientisumui apsaugoti“.
Azerbaidžaniečių politikos analitikas Elhanas Shahinoglu sakė, kad visapusiško karo tikimybė dabar „labai didelė“.
„Žuvo azerbaidžaniečių generolas ir Baku keršys, – sakė jis. – Daug kas Azerbaidžane reikalauja perkelti karo veiksmus į Karabachą.“
Tačiau armėnų analitikas Hakobas Badalianas sakė, kad visapusiškas karas labai mažai tikėtinas.
„Baku ir Jerevanas, taip pat regiono geopolitinės galios (Rusija ir Turkija) nenori didelio karo, kuris, kaip jos žino, nulems katastrofiškus padarinius“, – sakė jis ir pridūrė, kad nė viena šalis neturi aiškių galimybių laimėti ilgą konfliktą.
Pasak analitiko, prieš ketverius metus Azerbaidžanas turėjo karinį pranašumą prieš savo kaimynę, bet vėliau Armėnija „atkūrė pusiausvyrą“ nusipirkdama modernių rusiškų ginklų.
Įstrigusios derybos
2016 metų balandį per keturias intensyvių kovų Kalnų Karabache dienas, kurios buvo didžiausias smurto proveržis per kelis dešimtmečius, vos nevirtęs tikru karu, žuvo dešimtys abiejų šalių žmonių.
Derybos dėl Kalnų Karabacho konflikto, kurioms tarpininkauja „Minsko grupės“ diplomatai iš Prancūzijos, Rusijos ir JAV, nuo 1994 metų ugnies nutraukimo susitarimo iš esmės yra įstrigusios.
Ginčijamą regioną kontroliuojanti Armėnija yra patenkinta status quo Kalnų Karabache. Esama padėtis taip pat atitinka Rusijos interesus, nes taip Kremlius gali daryti įtaką šiose buvusiose sovietinėse respublikose.
Maskva yra sudariusi karinį aljansą su Armėnija, kur turi savo bazę, bet ginklų už milijardus dolerių (eurų) tiekia ir Jerevanui, ir Baku.
Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos valstybės biudžetą, nekart grasino perimti Kalnų Karabacho kontrolę jėga.
Armėnija yra pažadėjusi sutriuškinti bet kokį karinį puolimą.
