„Jūs nebeturite leidimo likti šalyje ir dabar turite savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį arba būsite deportuota“, – buvo nurodyta Airijos teisingumo ir lygybės departamento siųstame laiške. Lily buvo pranešta, kad ji turi penkias dienas informuoti valdžios institucijas apie savo sprendimą.
Lily užplūdo ištisa emocijų puokštė, prasiskverbusi ir per apsauginį kostiumą, kurį ji vilkėjo. Lily tikina, kad tą akimirką jai tiesiog norėjosi verkti, tačiau besikaupiančias ašaras teko nuryti.
„Privalėjau išlikti stipri dėl savo rezidentų. Taigi stengiausi šypsotis, nors viduje jaučiau be galo didelę nuoskaudą“, – CNN pasakoja moteris.
Lily, kurios vardas, CNN teigimu, buvo pakeistas dėl jos saugumo, pasakoja iš gimtosios Zimbabvės pabėgusi dėl LGBTQ persekiojimų. Į Airiją ji atvyko 2016 metais.
Viskas, ko ji norėjo, tai padėti kitiems, tad Airijoje Lily mokėsi, kad galėtų tapti sveikatos priežiūros padėjėja. Pernai Lily įsidarbino slaugos namuose, o ateityje ji žada studijuoti ir gauti slaugytojos specialybę.
Per visą koronaviruso pandemiją Lily dirbo globos namuose, o balandžio mėnesį, kai virusu užsikrėtė ir pati, nedirbo tik tris savaites.
Dar pandemijos pradžioje Airijos slaugytojų ir akušerių organizacija pranešė, kad Airijoje Covid-19 infekcija tarp sveikatos priežiūros darbuotojų buvo išplitusi labiausiai Europoje.
Vos tik pasveikusi, Lily grįžo į darbą. Bėgant mėnesiams ji pasakojo mačiusi, kaip liga nusineša senelių, kuriais ji rūpinosi, gyvybes.
„Buvo tiek daug mirštančių žmonių. Tai buvo nepaprastai sunku ištverti“, – pasakoja Lily.
Airijoje Covid-19 infekcija tarp sveikatos priežiūros darbuotojų buvo išplitusi labiausiai Europoje
Dabar, kai jai gresia deportacija, Lily tikina jaučianti lyg kažkas mirties nuosprendį rašytų jai pačiai.
„Jie sako, kad priešakinių linijų darbuotojai yra herojai... Tačiau už uždarų durų, jie mus išspiria ir grąžina į šalis, iš kurių pabėgome“, – pasakoja moteris.
Teisingumo departamento laiškas Lily buvo išsiųstas likus trims savaitėms iki šalyje įvedant antrąjį nacionalinį karantiną, siekiant sustabdyti infekcijų ir mirčių nuo koronaviruso šuolį. Su šiuo laišku nustojo galioti ir Lily leidimas dirbti šalyje, nors dirba ji ir toliau.
Sveikatos priežiūros darbuotoja Constance, kurios vardas taip pat pakeistas dėl jos saugumo, dirba kituose slaugos namuose, tačiau jos situacija labai panaši.
2019 metais Constance prašymas likti Airijoje, vėl pagrįstas LGBTQ diskriminacija Zimbabvėje, buvo atmestas. Constance buvo pasakyta, kad jos istorija neatrodo įtikinama, nes ji „nepanaši į biseksualią“.
Airijos Teisingumo departamentas atsakyme CNN teigė, kad konkrečių imigracijos atvejų jie nekomentuoja.
Kitame pareiškime departamentas nurodė, kad vadovaujasi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros rekomendacijomis „dėl tarptautinės apsaugos prašymų, pagrįstų seksualine orientacija ir (arba) lytine tapatybe“, ir kad mokymai žmonėms, dirbantiems su tam tikromis bylomis, „yra labai išsamūs ir vykdomi kartu su Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra“.
Departamento nurodymu, kiekviena byla yra nagrinėjama ir sprendimai yra priimami kuo greičiau.
„Taip yra užtikrinama, kad tie, kuriems reikalinga mūsų pagalba ir apsauga, galėtų tai gauti kuo greičiau ir pradėtų kurtis savo gyvenimą čia jausdamiesi saugūs“, – nurodo departamentas.
Kai Constance prašymas leisti jai gyventi Airijoje buvo atmestas, ji teikė apeliaciją, grįsdama ją „humanitarinėmis priežastimis“. Tokiu atveju nagrinėjant prašymą atsižvelgiama į asmens charakterį, elgesį ir ryšio su valstybe pobūdį.
Atsižvelgiant į jos ilgametį atsidavimą pažeidžiamiausiems Airijos žmonėms – tiek prieš pandemiją, tiek ir jos metu – ir į puikią darbdavio rekomendaciją, kurioje nurodoma, kad jos darbas yra būtinas, Constance sakė tikėjusis, kad jos apeliacija bus sėkminga.
Tačiau spalio 28 dieną ji sulaukė laiško su pranešimu, kad apeliacija atmesta ir kad ji bus deportuojama. Constance tikina likusi įskaudinta. Moteris pasakoja, kad pirmojo karantino metu viešas Airijos valdžios solidarumo su sveikatos priežiūros darbuotojais demonstravimas, dabar kažkur prapuolė ar buvo užmirštas.
„Šimtai tūkstančių pasveikinimų“
Gegužės mėnesį kalbėdamas Airijos parlamente, tuometinis sveikatos apsaugos ministras Simonas Harrisas pripažino maždaug 160 sveikatos priežiūros darbuotojų migrantų indėlį šalies sveikatos sistemai ir ginčytiną šalies prieglobsčio prašytojų sistemą.
Harrisas tuomet sakė, kad tiems migrantams sveikatos priežiūros darbuotojams jis suteikia „céad míle fáilte“ – tai reiškia „šimtą tūkstančių pasveikinimų“.
Tačiau tiems, kuriems gresia deportacija, pavyzdžiui, Lily ir Constance, jo žodžiai dabar skamba visiškai tuščiai.
Rugpjūčio mėnesio ataskaitoje „Bejėgiai: tiesioginio aprūpinimo patirtis Covid-19 pandemijos metu“ Airijos pabėgėlių taryba paragino vyriausybę suteikti migrantams sveikatos priežiūros darbuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros sektoriuje dirbantiems asmenims „leidimą pasilikti“ kaip „pripažinimą už jų darbą ir indėlį į Airijos visuomenę“.
CNN paklausė Airijos Teisingumo ir lygybės departamento, kiek iš apytikriai 160 migrantų, dirbančių šalies sveikatos priežiūros sektoriuje, prieglobsčio prašymai buvo atmesti nuo pandemijos pradžios.
Šios informacijos CNN negavo, tačiau tai, kad mažiausiai dviem sveikatos priežiūros darbuotojams gresia deportacija viduryje antrojo nacionalinio karantino, kelia susirūpinimą migrantų teisių grupėms.
Bulelani Mfaco, Airijos prieglobsčio prašytojų judėjimo (MASI) atstovas spaudai, CNN sakė, kad Teisingumo departamentas jau seniai yra „priešiškai nusiteikęs migrantų atžvilgiu“, tačiau jis tikina nesitikėjęs, kad bus nusileista „iki tokių žemumų“ viduryje pandemijos.
B.Mfaco pridūrė, kad ir daugelis kitų profesijų migrantų vykdė pandemijos metu svarbius vaidmenis – mažmeninėje prekyboje, kaip sargybiniai ar valytojai – jie darė viską, kad šalis ir jos ekonomika išliktų.
CNN susisiekė su dviem kitas profesijas dirbančiais migrantais – vienas dirba maisto paslaugų pramonėje, o kitas dirba apsaugos darbuotoju globos centre. Jie abu per pastarąsias savaites sulaukė pranešimo apie deportaciją laiškų.
Gegužę Prieglobsčio prašytojų judėjimas paragino vyriausybę pripažinti tokių būtinų darbuotojų indėlį nurodydamas, kad Teisingumo departamentas „gali, turėtų ir privalo leisti šalyje gyventi dokumentų neturintiems žmonėms ir pasiūlyti jiems ilgalaikę gyvenamąją vietą pandemijos metu, nepaisant dabartinio imigracijos statuso“.
Dabar ši žinia aidi Airijos parlamento salėse, keletui įstatymų leidėjų raginant dabartinę teisingumo ministrę persvarstyti savo poziciją.
Praėjusią savaitę emocingoje kalboje senatorė Eileen Flynn sakė, kad yra „visiškai juokinga“, jog sveikatos priežiūros darbuotojai įsibėgėjus pandemijai susiduria su deportacija.
„Šios moterys šioje šalyje rizikavo savo gyvybėmis. Jei tai neparodo ryžto ir atsidavimo šiai šaliai, tai kas tuomet parodys? (...) Tie, kas čia gyvena, turi čia ir likti“, – sakė ji.
Ir Lily, ir Constance teigia, kad šiuo metu kartu su savo advokatais jos ruošiasi teikti apeliaciją dėl deportacijos. Constance tikina turinti darbdavio palaikymą. Tuo tarp Lily sakė dar nesidalijusi naujienomis su savo vadovais, nepaisant nuolatinės baimės, kad Airijos institucijos gali bet kada atvykti ir ją deportuoti iš šalies.
Abi moterys tikina, kad jos dirbs ir toliau. Jos privalo, kaip sako, „nes šaliai jų reikia“.
