Anthonys Scaramuccis tapo septintuoju per pusmetį atleistu ar pasitraukusiu aukštu administracijos pareigūnu, o kur dar kitų institucijų, tokių kaip FTB vadovai, prokurorai.
Analitikai sako, kad skandalais karjerą pradėjusio komunikacijos vadovo atleidimas rodo, jog Baltuosiuose rūmuose įvedama daugiau tvarkos, o ne chaoso, ir kad naujasis administracijos vadovas J.Kelly bando tą tvarką įvesti. Tačiau gali atsitikti taip, kad gerbiamam ir disciplinuotam keturių žvaigždučių generolui lengviau būtų vesti karius į mūšį nei įveikti Baltųjų rūmų stovyklas. O ir D.Trumpas savo vadinamąją „protingąją“ komandos dalį veda iš proto ne tik Twitterio žinučių politika, bet ir netikėtais sprendimais.
Rūmų intrigos Baltuosiuose rūmuose – ne naujiena. Jeigu prisiminsime Baracką Obamą, tai ir jo komandą kadencijų pradžioje vienas po kito paliko asmenybės, kurios, kaip sakoma, neišsiteko ant vieno tiltelio. Tačiau tokio byrėjimo tempo kaip per pastarąjį pusmetį, neregėta. Prezidentas ramina – viskas kuo puikiausiai, kodėl niekas nekalba apie ekonomikos pažangą.
„Pažvelkite į rinkas, indeksai aukščiausi, nedarbas mažiausias per 17 metų, bendrovės puikiai dirba, šalis optimistiška, ir, tikiuosi, generolas dar prie to prisidės“, – sakė D.Trumpas.
Tai, kad naujuoju administracijos vadovu pasirinko keturių žvaigždučių generolą J. Kelly, iki tol sėkmingai vadovavusį vidaus reikalų departamentui, rodo – net spinduliuojantis optimizmą D.Trumpas suvokia – chaosas Baltuosiuose rūmuose nežada nieko gera. Bet autoritetingam kariui, kurio sūnus žuvo Afganistane, teks įveikti nematomą, bet juntamą priešą – kelis įtakos centrus, nepriklausomai bendraujančius su Ovaliojo kabineto šeimininku, kuriam drausmė ir tvarka svetimi, dukrą ir žentą, kurie apskritai veikia kaip išmano.
Vos įžengęs į Baltuosius rūmus, J.Kelly pareikalavo A.Scaramuccio atleidimo iš komunikacijos direktoriaus pareigų. Jas ėjęs tik 10 dienų Wall Streeto finansininkas, kaip teigia aštrialiežuviai, turėjo pasišalinti, vos išmokęs naudotis Baltųjų rūmų kavos aparatu. Senas D.Trumpo pažįstamas pusmetį siekė šio darbo ir, kad jį gautų, turėjo parduoti jį milijonieriumi pavertusios investicijų bendrovės akcijų paketą ir įveikti konkurentų blokadą. Kad A.Scaramuccis galėtų užimti komunikacijos direktoriaus postą, jį turėjo palikti Mike`as Dubke, pasitraukęs tyliai.
Trumpai praminto Mučiu pasisakymai daug kam pasirodytų – šito jau per daug. Negana to, kad jis grasino atleisti savo komandos narius, sunaikinti tuos, kurie nutekina informaciją, dar pareiškė, kad Baltuosiuose rūmuose du žmonės, kuriais galima pasitikėti – tai prezidentas ir jis pats. Viešinant jo interviu laikraščiui „New Yorker“ teko užpypinti, kai dėjo į šuns dienas Baltųjų rūmų strategą Steve Bannoną ir tuomet dar administracijos vadovą Reince Priebusą.
Pasak „Politico“, paranoidiniu šizofreniku išvadintas R.Priebusas puolė skambinti šalininkams – kaip turėtų elgtis. Nors Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Rayanas ir kiti patarė dirbti „savo darbą“, jis buvo laikomas tiltu tarp prezidento ir respublikonų elito, net R.Priebusas suprato: atėjo laikas permainoms.
Džiaugiuosi, kad prezidentas imasi permainų, jog galėtų sparčiai žengti pirmyn. Gerai pasikalbėjome vakar, aš atsistatydinau, jis sutiko, – sakė R.Priebusas.
„Džiaugiuosi, kad prezidentas imasi permainų, jog galėtų sparčiai žengti pirmyn. Gerai pasikalbėjome vakar, aš atsistatydinau, jis sutiko“, – sakė R.Priebusas.
R.Priebusas dirbo 189 dienas, savaite mažiau – 182 poste išsilaikė Seanas Spiceris, iš Baltųjų rūmų spaudos atstovo pareigų pasitraukė nelaukdamas, kol A.Scaramuccis peržengs slenkstį.
„Komunikacijų departamentui į naudą, kad būtų ne per daug virėjų vienoje virtuvėje“, – sakė S.Spiceris.
Postų netekęs trejetas papildė ilgą pasitraukusių ar išmestų iš darbo Baltuosiuose rūmuose ar kitose šios administracijos įstaigose eilę. Ne visi išėjo triukšmingai, bet to nepasakysi apie buvusį FTB vadovą Jamesą Comey, kuris, valdant D.Trumpui, poste išbuvo 110 dienų. Iš pradžių jis pateko į demokratų nemalonę, kai atkleidė, kad Hillary Clinton privatų elektroninį paštą naudojo slaptam diplomatiniam susirašinėjimui. D.Trumpas jam negailėjo pagyrų, prašė likti poste, bet J.Comey apie atleidimą sužinojo įsijungęs televizorių. Jau atleistas jis liudijo Senato žvalgybos komitete, kad prezidentas spaudė jį nutraukti tyrimą dėl tuomet dar patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno ryšių su Rusija.
Dėl M.Flynno paskyrimo į patarėjo nacionalinio saugumo klausimais postą iš karto kilo didelių abejonių, mat, jis garsėjo konfliktiškumu. Iš Baltųjų rūmų, dirbęs 23 dienas, pasitraukė pats, bet jo buvo paprašyta tai padaryti paaiškėjus, kad nuslėpė, jog palaikė ryšius su tuomečiu Rusijos ambasadoriumi Sergejum Kisliaku. Iki šiol neaišku, kodėl prezidentas delsė dvi savaites jį atleisti, nors jau buvo iškilę M.Flynno ryšiai su Rusija.
Bet jis skubiai atleido dar B.Obamos skirtą generalinio prokuroro pavaduotoją Selly Jeits, nes ji neva atsisakė įgyvendinti prezidento nurodymą neįsileisti musulmoniškų šalių piliečių. Bet, likus trims dienoms iki atleidimo, ji vieną Baltųjų rūmų patarėją perspėjo, jog dėl ryšių su Rusija, M.Flynnas gali būti šantažuojamas, tad nežinia kuris motyvas tikrasis. S.Jeits buvo pirmoji atleidimo auka netrukus po rinkimų.
Dar prieš juos teko atleisti Paulą Manafortą iš rinkimų kampanijos vadovų. Oficialiai jam palinkėta sėkmės, bet iš tikrųjų kritikos neišlaikė tai, kad P. Manafortas konsultavo prorusišką Ukrainos regionų partiją ir jos lyderį Viktorą Janukovičių už solidų honorarą.
Po to, kai buvo atleistas A.Scaramuccis, logiškas klausimas: kas bus kitas. Būta gandų, jog valstybės sekretorius Rexas Tillersonas neišbus iki metų pabaigos, bet D.Trumpo pasaulinio lygio žaidėju vadinamas R.Tillersonas viešai paskubėjo užtikrinti – santykiai su prezidentu kuo puikiausi.
Sulaukęs seno kariuomenės draugo J.Kelly pastiprinimo gerokai tvirčiau pasijuto patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, atsargos generolas Herbertas Raymondas McMasteris.
Niekam ne paslaptis radikalių pažiūrų stratego Styvo Benono stovyklos ir nuosaikių intelektualų, kuriems priskiriami H.R.McMasteris gynybos ir valstybės sekretoriai Mattisas ir Tillersonas, konfliktas.
Pasak analitikų, didžiausia bėda ta, kad prezidentas nuolat demonstruoja – nežinąs, kaip valdyti, ir jam iš tiesų reikia tokio žmogaus kaip generolas J.Kelly, kuris įvestų tvarką ir sakytų prezidentui karčią tiesą. Bet ar tokį žmogų D.Trumpas ilgai pakęs šalia savęs?
