Pastaraisiais mėnesiais įtampa tarp Baku ir Jerevano smarkiai išaugo, nes abi pusės kaltina viena kitą susitarimų pažeidimu ir apšaudymais.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad Azerbaidžanas apšaudė Armėnijos pozicijas netoli Sotko miesto, esančio mažiau nei už 10 km nuo Azerbaidžano sienos.
„Dėl Azerbaidžano provokacijos Armėnijos pusėje žuvo keturi kariškiai ir vienas buvo sužeistas“, – pareiškė Armėnijos gynybos ministerija, anksčiau pranešusi, kad žuvo du kariškiai.
Azerbaidžanas savo ruožtu pranešė, kad du jo kariai buvo sužeisti per Armėnijos drono smūgį Kelbečero regione, esančiame kitoje sienos pusėje, o dar vienas buvo sužeistas per apšaudymą iš Armėnijos teritorijos.
„Pareiškiame, kad visa atsakomybė už įtampą ir jos padarinius tenka Armėnijos karinei ir politinei vadovybei“, – pareiškė Azerbaidžano gynybos ministerija.
Abi pusės nuolat kaltina viena kitą pradėjus smurtą ir taip pat keičiasi kaltinimais dėl dezinformacijos skleidimo.
Naujausias incidentas reiškia dar vieną kliūtį taikos procesui tarp dviejų buvusių sovietinių respublikų, kurios jau ištisus dešimtmečius yra įsivėlusios į aršų ginčą dėl Kalnų Karabacho regiono.
Jerevanas ir Baku du kartus kariavo dėl regiono, kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, bet kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai, kontrolės.
Armėnija apkaltino Azerbaidžaną, kad šis blokuoja maisto produktų ir pagalbos tiekimą į Kalnų Karabache esančius armėnų gyvenamus miestus per Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Armėniją su regionu.
Jerevanas ir tarptautinės pagalbos grupės įspėjo, kad humanitarinė padėtis kalnuotame regione yra prasta ir blogėja, trūksta maisto ir vaistų.
Nepaisant Europos Sąjungos, Jungtinių Valstijų ir Rusijos tarpininkavimo pastangų, abi pusės nesugebėjo pasiekti ilgalaikio taikos susitarimo.
