Šios karinės pratybos vyks Baltarusijoje, Baltijos jūroje, Rusijos vakaruose ir Kaliningrade. Jose dalyvaus ir 1-oji Rusijos tankų armija – naujai atgimęs sovietinių laikų kariuomenės dalinys.
Pirmą kartą po Sovietų Sąjungos griūties tiek daug puolamosios galios bus koncentruota vienoje vietoje.
Tiesa, daugybę mėnesių planuojamos karinės pratybos nėra reakcija į JAV išplėstas sankcijas. Kol kas Maskvos atsakas į jas buvo gana kuklus – JAV buvo įsakyta sumažinti diplomatijos personalo Rusijoje skaičių, diplomatams uždrausta naudotis vila ir sandėliais.
Proga pasipuikuoti
„Zapad 2017” pratybos – dar vienas būdas Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui pademonstruoti karinius Rusijos, kuri tampa vis agresyvesnė, raumenis.
Maskva, siekdama padėti D.Trumpui laimėti, bandė paveikti 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Pastaraisiais metais Sirijoje buvo dislokuotos rusų pajėgos, įvykdyta intervencija Rytų Ukrainoje, aneksuotas Krymo pusiasalis.
Nors JAV ir Europos sąjungininkės nubaudė Rusiją sankcijomis, ekonominės priemonės nesustabdė V.Putino nuo kalavijų galandymo.
Rusija taip pat kėlė nerimą Baltijos šalims netikėtomis karinėmis pratybomis, Maskvos lėktuvai ir laivai pavojingai priartėdavo prie NATO lėktuvų ir laivų.
Nors JAV ir Europos sąjungininkės nubaudė Rusiją sankcijomis, ekonominės priemonės nesustabdė V.Putino nuo kalavijų galandymo.
Tai puikiai iliustruoja taip ilgai planuotos karinės pratybos „Zapad 2017”.
Aukščiausi JAV kariuomenės pareigūnai perspėja, kad Maskva pratybomis gali pasinaudoti kaip pretekstu sustiprinti savo karinę galią Baltarusijoje, kuri ribojasi net su trimis NATO sąjungininkėmis – Lietuva, Lenkija ir Latvija.
„Labiausiai nerimą kelia tai, kad pajėgos gali pasilikti. Ir tai nėra paranoja“, – liepą nacionalinio saugumo konferencijoje Aspene teigė JAV specialiųjų operacijų vadavietės vadovas generolas Tony Thomas.
Buvęs generolas Peteras Zwackas, 2012-2014 m. Maskvoje ėjęs JAV gynybos atašė pareigas, perspėjo: „Pagrindinė žinutė yra ši: „Mes jus stebime, esame stiprūs, daug išmokome, nejuokaukite su Rusija.“
Tiesa, Vakarų kariuomenės pareigūnai tikina, kad JAV ir Rusija nestovi ant karo slenksčio. Vis dėlto jie nerimauja, kad suintensyvėję Rusijos kariniai veiksmai gali išprovokuoti neplanuotus susidūrimus.
Šioms pratyboms, Šaltojo karo laikų reliktui, atgaivintam 1999 m. ir vykdomam 2009 m. bei 2013 m., Rusija sunkiąją karinę techniką į Baltarusiją ir iš jos gabens pasitelkdama 4 tūkst. vagonų.
Šiuo metu Baltarusijoje yra maždaug 1000 oro gynybos karių ir komunikacijos specialistų, logistikos komandos tiria pratybų vietas. Likusios pajėgos Baltarusiją turėtų pasiekti rugsėjo pradžioje, prieš pat 14-20 dienomis vyksiančias pratybas.
Aiški žinutė Baltijos šalims
JAV nusprendė apsidrausti – „Zapad 2017” metu Baltijos šalyse bus dislokuota dvigubai daugiau naikintuvų ir daugiau karių, taip pat bus atidėta JAV vadovaujamų karių rotacija Lenkijoje.
F.Hodgesas: „Žiūrėkite, būsime pasiruošę. Tačiau neketiname būti pasienyje ir laukti, kol kas nors nutiks.“
„Žiūrėkite, būsime pasiruošę, – sakė JAV karinėms pajėgoms Europoje vadovaujantis generolas Frederickas Hodgesas. – Tačiau neketiname būti pasienyje ir laukti, kol kas nors nutiks.“
2014-ųjų Rusijos intervencija Rytų Ukrainoje ir staigi Krymo pusiasalio aneksija vertinama kaip puikus hibridinio karo operacijos pavyzdys.
Hibridinis karas apima galingos dezinformacijos kampaniją, specialiųjų operacijų pajėgų dislokavimą ir trečiųjų šalių pajėgų pajungimą.
Tačiau pratybos „Zapad 2017” – kur kas mažiau subtilios.
1-oji Rusijos tankų armija, kurios didžiąją dalį sudaro iš kitų dalinių perkeltos pajėgos, įskaitant elitinius motorizuotus ir tankų padalinius, turi ilgą istoriją.
Ph.Breedlove'as: „Toks pavadinimas buvo pasirinktas ne be priežasties. Jis siunčia labai aiškią žinutę Baltijos šalims ir Lenkijai.“
Šis dalinys Antrojo pasaulinio karo metu su vokiečiais kovėsi Rytų fronte ir Berlyne, jis priklausė sovietų pajėgoms, okupavusioms dalį Vokietijos.
1968-aisiais Sovietų Sąjungai siekiant numalšinti Prahos pavasarį, dalinys vykdė invaziją Čekoslovakijoje.
Šaltojo karo pabaigoje dalinys buvo dislokuotas netoli Baltarusijos sienos esančiame Smolenske, o 1998-aisiais – išformuotas. Tačiau V.Putinas jį suformavo iš naujo, tokiu būdu siekdamas sustiprinti Rusijos karinį pajėgumą ir akivaizdžiai pademonstruoti Rusijos galią.
„Toks pavadinimas buvo pasirinktas ne be priežasties, – teigė buvęs NATO pajėgų Europoje vadas generolas Philipas Breedlove'as. – Jis siunčia labai aiškią žinutę Baltijos šalims ir Lenkijai.“
Gąsdinantys skaičiai
Rusija netoli Smolensko dislokavo naują motorizuotą padalinį, kuris gali būti sujungtas su tankų daliniu.
Šiems susijungus dar ir su mobilizuota tankų armija, pajėgos turėtų maždaug 800 tankų, daugiau nei 300 artilerijos pabūklų ir tuziną „Iskander“ operatyvinių-taktinių raketų kompleksų.
Tai daugiau tankų, nei JAV turi savo aktyviuose daliniuose, dislokuotose Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje kartu sudėjus.
Tiesa, tyrimų centro „Potomac Foundation“ prezidentas Phillipas Karberas, tyręs Rusijos karines operacijas Ukrainoje ir aplink ją, pridūrė, kad dar egzistuoja papildoma ginkluotė, kuri galėtų būti panaudota kaip pastiprinimas iš JAV.
„Yra vienintelė priežastis, kodėl buvo sukurta Pirmoji gynybinių tankų armija – ji yra agresyvi puolamoji jėga, – teigė generolas F.Hodgesas. – Ji nėra skirta vidaus saugumui. Ir nors tai nereiškia, kad automatiškai bus vykdomas puolimas, bandoma išgąsdinti sąjungininkes, joms didinamas spaudimas."
F.Hodgesas.: „Yra vienintelė priežastis, kodėl buvo sukurta Pirmoji gynybinių tankų armija – ji yra agresyvi puolamoji jėga."
Tiesa, Ph.Karberas perspėjo neperdėti Pirmosios gynybinių tankų armijos pajėgumo, kadangi ne visuose jos daliniuose yra pakankamai karių, kai kurie numatyti moderniausi tankai neatvyko.
Ph.Karberas mano, kad jei ši armija bus visam laikui dislokuota Baltarusijoje, ji taps galinga puolamąja galia ir suteiks galimybę Rusijos kariuomenei staigiai nukreipti karinę jėgą Vakarų link.
Maskvai tai – labai svarbu, kadangi griuvus Sovietų Sąjungai Rusijos pajėgos prarado Baltarusiją ir Ukrainą kaip buferius.
„Vien Pirmosios gynybinių tankų armijos buvimas netoli Lenkijos sienos iškelia dilemą NATO, – sakė Ph.Karberas. – Ar NATO suteiktų pastiprinimą Baltijos šalims, ar gintų Rytų Lenkiją?
NATO neturi pakankamai pajėgų per trumpą laiko tarpą atlikti abu veiksmus. Tai sukuria papildomą politinį spaudimą, kuriuo gali pasinaudoti Rusija, bandydama išlaikyti kontrolę Baltijos šalyse ir Lenkijoje.“
Rusija pranešė, kad 1-oji tankų armija bus pirmasis karinis vienetas, gavęs „T-14 Armata“ tankus, modernią oro gynybos ir elektroninę karo įrangą.
Taip pat nerimaujama, kad Rusija pasinaudos „Zapad 2017“ pratybomis, jog išlaikytų kontrolę Baltarusijoje. Minskas ilgą laiką artimai bendradarbiavimo su Maskva, Baltarusijos oro gynybos daliniai rytuose yra integruoti į Rusijos dalinius.
Tačiau augant įtampai tarp autokrato prezidento Aliaksandro Lukašenkos ir Kremliaus vadovo V.Putino pasigirsta pranešimų, kad Baltarusija nebenori ilgam laikui šalyje dislokuotų rusų pajėgų.
Būtina stebėti
Rusų pareigūnai NATO atstovams teigė, esą pratybos bus kur kas mažesnio masto nei tikisi Vakarai, neva jose dalyvaus mažiau 13 tūkst. karių. Vis dėlto NATO pareigūnai tikina, kad „Zapad 2017“ skirtos patikrinti Rusijos pasiruošimą nenumatyto konflikto su sąjungininkėmis atveju.
„Turime priežasčių manyti, kad pratybose dalyvaus gerokai daugiau pajėgų nei nurodo oficialūs šaltiniai“, – liepą sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas: „Turime priežasčių manyti, kad pratybose dalyvaus gerokai daugiau pajėgų nei nurodo oficialūs šaltiniai.“
Rusija dar turi patvirtinti, kad pratybas galės stebėti tarptautiniai stebėtojai. JAV pareigūnai ilgą laiką pabrėždavo stebėjimo svarbą, kadangi Vakarų žvalgyboms yra sudėtinga nuspręsti, ar Rusijos karinis aktyvumas tėra pratybos, ar pasiruošimas ginkluotai intervencijai.
Tuo tarpu JAV leido stebėtojams iš Rusijos, Kinijos ir net Šiaurės Korėjos stebėti paskutiniąsias Rumunijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje vykusias karines pratybas pavadinimu „Saber Guardian“.
Manoma, kad pratybose Baltarusijoje dalyvaus du Pirmosios gynybinių tankų armijos daliniai, kitaip tariant – 3000 ginkluotų pajėgų. Iš viso pratybose dalyvaujančių Rusijos pajėgų, saugumo personalo ir civilių pareigūnų skaičius gali svyruoti nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst.
Todėl NATO pareigūnams kyla klausimas, ar visos pajėgos ir įranga tikrai paliks Baltarusiją.
„Man labai įdomu, kas atvyks ir kas išvyks“, – sakė generolas F.Hodgesas.
