Reinholas Mitterlehneris pasitraukė tiek iš vicekanclerio, tiek iš centro dešiniųjų Liaudies partijos pirmininko postų. Vien toks faktas daug dėmesio nesulauktų, tačiau gali būti, kad jo atsistatydinimas taps pirmuoju kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos žingsniu į valdžią.
Austriją nuo 2013-ųjų valdo plati centro dešiniųjų ir socialistų, kurie griežia pirmaisiais smuikais, koalicija. Kadencija baigiasi kitų metų spalį, tačiau jos partneriams kartu dirbti sunku, tad nedaug kas tiki, kad bus išsilaikyta dar pusantrų metų.
Ministrų kabineto nariai plėšosi dėl vyriausybės išlaidų ir kitų problemų. Tačiau nei viena, nei kita pusė iki šiol nesiryžo nutraukti koalicijos sutarties, nes bijojo prarasti pozicijas reitinguose prieš neišvengiamus pirmalaikius rinkimus.
Dabar kalbama, kad radikalios Laisvės partijos lyderiai jau trina rankomis, nes nujaučia, kad gali atsidurti valdančiojoje daugumoje.
Negana to, šalia nuolat tyko Laisvės partija. Ši prieš imigraciją pasisakanti populistinė politinė jėga apklausose pirmauja jau kelis mėnesius ir, jei rinkimai vyktų dabar, surinktų 30-35 proc. balsų.
Nors daugelis analitikų pastarosiomis savaitėmis kalbėjo, kad koalicija tikrai grius, R.Mitterlehnerio atsistatydinimas buvo netikėtas. O krikdemai su socialdemokratais gali ir nebedraugauti.
Pats R.Mitterlehneris trečiadienį aiškino pavargęs nuo intrigų koalicijoje ir pačioje Liaudies partijoje. Esą paskutiniu lašu į kantrybės taurę tapo vienos televizijos reportažas apie esą „neišvengiamą“ vicekanclerio pasitraukimą.
R.Mitterlehneris Liaudies partijos vadovo pareigas greičiausiai užleis jaunatviškam užsienio reikalų ministrui Sebastianui Kurzui.
Šis telegeniškas 30-metis, užimantis kietą liniją santykių su Turkija ir pabėgėlių krizės atžvilgiu, pastaruoju metu iškilo kaip slaptas dešiniųjų ginklas ir yra vienas populiariausių Austrijos politikų.
Socialdemokratų kancleris Christianas Kernas jau paskelbė, kad tikisi, jog koalicija toliau dirbs, nors Liaudies partijos lyderis pasikeis. Tačiau S.Kurzas gali nuspręsti pasitraukti iš koalicijos, nes pirmalaikiai rinkimai galbūt reikštų didesnę pergalės galimybę.
Dabar kalbama, kad radikalios Laisvės partijos lyderiai jau trina rankomis, nes nujaučia, kad gali atsidurti valdančiojoje daugumoje – ir nebūtinai kaip jaunesnieji partneriai, kaip buvo 2000-2005 metais, kai įėjo į koaliciją su dešiniųjų Liaudies partija.
Tada tuometis Laisvės partijos lyderis Jörgas Haideris sutiko užimti mažesnio partnerio poziciją, nors surinko mažiau balsų nei Liaudies partija. O dabartinis partijos vadovas Christianas Strache žada nebedaryti tokios nuolaidos.
