Darbą baigiančios UNESCO vadovės Irinos Bokovos įpėdinio rinkimus užtemdė ketvirtadienio Vašingtono pranešimas apie planuojamą pasitraukimą iš šios organizcijos po kelerių metų įtampos, kurią sukėlė kelios Izraelį kritikuojančios rezoliucijos.
Izraelis netrukus paskelbė, taip pat paseksiąs JAV pavyzdžiu.
Arabų valstybės mano, kad 195 šalių organizacijos vadovo postas turėtų pirmą kartą atitekti vienos iš jų atstovui, tačiau, atrodo, kad regioninės varžybos ir JAV bei Izraelio pasitraukimas gali niekais paversti jų siekius.
Kol kas favoritu buvo laikytas Kataro kultūros ministras Hamadas bin Abdulazizas Al Kawari, tačiau jam nepavyko užsitikrinti paramos iš kitų Persijos įlankos valstybių, priklausančių Saudo Arabijos vadovaujamai koalicijai, paskelbusiai blokadą jo dujų turtingai monarchijai.
Toks arabų valstybių susiskaldymas greičiausiai atvers duris jo varžovei buvusiai Prancūzijos kultūros ministrei Audrey Azoulay, Maroko kilmės žydei. Penktadienį ji iš varžybų išstūmė savo pagrindinę varžovę Egipto žmogaus teisių aktyvistę Moushira Khattab.
Naujasis UNESCO vadovas turėtų būti išrinktas vėliau penktadienį įvyksiančiame paskutiniame rinkimų etape. Rinkimų laimėtojas susidurs su sunkia užduotimi – jam teks įtikinti JAV ir Izraelį pakeisti savo kursą bei spręsti kaltinimų dėl antiizraelietiško šališkumo problemą.
„Blogas ženklas“
Komentuodamas JAV pranešimą apie pasitraukimą iš organizacijos Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas pareiškė, kad tai yra „blogas ženklas“ tokiu pasauliui nestabiliu metu, tačiau pridūrė, kad Berlynas taip pat norėtų permainų šioje Paryžiuje įsikūrusioje organizacijoje.
„Todėl visas savo viltis dedame į būsimą generalinį direktorių ir tikimės, kad šis asmuo vykdys reformas“, – sakė Steffenas Seibertas žurnalistams.
S.Seibertas: „Todėl visas savo viltis dedame į būsimą generalinį direktorių ir tikimės, kad šis asmuo vykdys reformas.“
„Šios organizacijos išnaudojimas politiniams tikslams turi baigtis“, – pridūrė jis.
Esant skilimui arabų valstybių stovykloje Prancūzija pristato A. Azoulay kaip kandidatę, galinčią išsklaidyti esamus nesutarimus ir įtampą, susidarusią dėl naujausių rezoliucijų prieš Izraelį.
„Dabar labiau nei bet kada UNESCO reikia projekto..., kuris atkurtų pasitikėjimą ir įveiktų politinį susiskaldymą“, – sakoma Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, paskelbtame po JAV pranešimo apie pasitraukimą.
Ketvirtajame rinkimų rate iš varžynų iškritusi Libano kandidatė Vera El Khoury naujienų agentūrai AFP sakė, jog rinkimuose vykstanti kova dėl valdžios parodė, kad UNESCO narėms visiškai nerūpi kandidatų programos.
Pastaraisiais metais Kataras dosniai finansavo UNESCO ir aktyviai užsiėmė lobizmu, siekdamas UNESCO vadovo posto, kuris padėtų šaliai pagerinti savo tarptautinį statusą tokiu metu, kai Doha patiria kitų Persijos įlankos valstybių izoliaciją.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija nuo birželį pradėjo strategiškai patogioje padėtyje esančio Kataro blokadą, kaltindamos Dohą remiant ekstremizmą ir palaikant ryšius su jų priešininku šiitišku Iranu.
H.A. Al Kawari taip pat lydi seni kaltinimai antisemitizmu po to, kai Simono Wiesenthalio centras, žydų teisių gynimo organizacija, apkaltino jį nuslėpus antisemitines knygas, kurios pasirodė knygų mugėje Dohoje jam esant kultūros ministru.
JAV pasitraukimas
UNESCO geriausiai žinoma dėl savo Pasaulio paveldo sąrašo, į kurį įtraukti tokie turistų lankomi objektai kaip Didysis Kanjonas JAV arba Ankor Vato šventyklos kompleksas Kambodžoje, tačiau organizacija taip pat vykdo tarptautines mokslo ir kultūros programas.
JAV sprendimas trauktis iš šios organizacijos nuo 2018 metų gruodžio 31 dienos dar kartą parodo, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ryžtą peržiūrėti savo tarptautinius įsipareigojimus, laikantis vadinamosios „Pirmiausiai – Amerika“ politikos.
JAV, viena iš UNESCO steigėjų, jau buvo pasitraukusi iš šios organizacijos, kai prie šaliai vadovavo Ronaldas Reaganas, kuris atsistatydino 1984-aisiais.
2002-aisiais prezidentas George'as W. Bushas pranešė apie JAV sugrįžimą į UNESCO, tačiau devyneriais metais vėliau jų tarpusavio santykiai vėl pašlijo, ir Vašingtonas sustabdė šios organizacijos finansavimą.
Jungtinės Valstijos 2011 metais pasipiktino, kad UNESCO narės suteikė Palestinai visateisę narystę savo organizacijoje, nors tam priešinosi JAV sąjungininkas Izraelis.
Vašingtonas priešinasi bet kurios JT agentūros sprendimui pripažinti Palestinos valstybę, nes mano, kad pirmiau reikia sulaukti taikos Artimuosiuose Rytuose derybų pabaigos.
