Daržovių pardavėjo susideginimas, protestuojant prieš korumpuotą ir su mažaisiais verslininkais nesiskaitančia Tuniso valdžią, prieš kelerius metus pradėjo „Arabų pavasarį“. Tačiau toks pat aktas veikiausiai liks tyliai užslėptas arabų šalyje, kurios valdžios „Arabų pavasario“ banga išjudinti nesugebėjo. Pagrindinė pasaulio naftos eksportuotoja Saudo Arabija turėjo pakankamai pinigų įtikinti įtakingus šventikus minioms liaupsinti valdžią, padidino socialines išlaidas ir uždraudė protestus. Tad skurstantys žemieji visuomenės sluoksniai imasi radikalių priemonių šaukdamiesi pagalbos.
„Jis pirkdavo daržoves iš didmenininkų šaldiklio, jas parduodavo vežiodamas savo vežimėliu gatvėse ir taip atsiskaitydavo didmenininkams. Kartais valdininkai konfiskuodavo jo prekes, o kai jis bandė pakeisti prekybos vietą, konfiskavo ir jo vežimėlį, o jį išsipirkti ir sumokėti baudą būtų kainavę daugiau nei 1000 dolerių. Mano sūnus tyliai kentėjo, kol neišlaikęs spaudimo, pasirinko susideginti“, – pasakojo susideginusiojo tėvas Ali-Al-Huraisi.
Prekybininko šeima kilusi iš klajoklių, kurie, nubrėžus moderniosios Saudo Arabijos sienas, iki šiol neturi šalies pilietybės, todėl negali susitvarkyti legalių verslo dokumentų, leisti vaikų į mokyklas, gauti normalaus darbo ar teisės į sveikatos apsaugą. Tokių beteisių arabų Saudo Arabijoje, kaip ir kitose turtingose Persų Įlankos valstybėse, – šimtai tūkstančių.
