Tikrasis žuvusiųjų skaičius kol kas nežinomas, o vienas protestuotojų lyderis pareiškę, kad per susirėmimus žuvo 25 indėnai, tačiau šio skaičiaus negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.
Protestuotojai reikalauja, kad būtų panaikinti 2007 ir 2008 metais prezidento Alano Garcios pasirašyti dekretai dėl kalnakasybai, naftos gavybai, miškų kirtimui ir ūkininkavimui Amazonės atogrąžų miškuose taikytų suvaržymų sušvelninimo.
Mums atrodo, kad vyriausybė... su mumis visada elgėsi kaip su antrarūšiais piliečiais, –sakė protestuojančių indėnų lyderis Alberto Pizango.Neramumai prasidėjo, kai apie 400 policijos pareigūnų mėgino išardyti barikadą, sustabdžiusią eismą plentu, esančiu netoli Bagvos miesto, maždaug už 1000 kilometrų į šiaurę nuo Limos.
Apie 2500 indėnų, daugelis kurių buvo apsiginklavę ietimis, praeitą savaitę užvertė šį kelią medžių kamienais ir akmenimis.
Policija išvalė kelią, tačiau protestuotojai keršydami padegė keletą vyriausybinių pastatų, siaubė biurus ir užpuolė vieną policijos nuovadą, sakė vietos pareigūnai.
Penktadienio vakarą Limoje vykusioje spaudos konferencijoje premjeras Yehude Simonas ir vidaus reikalų ministrė Mercedes Cabanillas pranešė, kad per susirėmimus žuvo 11 policijos pareigūnų ir civiliai gyventojai, dar penki policininkai ir 108 gyventojai buvo sužeisti.
„Iš 11 nužudytų policijos pareigūnų, penki buvo užpulti iš pasalų ir nužudyti ietimis“, – sakė Y.Simonas.
Žuvusių civilių asmenų skaičių naujienų agentūrai AFP patvirtino rajono prokuratūros atstovė Olga Bobadilla ir Bagvos ligoninės budintis gydytojas Johnas Delgado Cabanillas.
Pasak Y.Simono, apie 1000 protestuotojų paėmė įkaitais 38 policijos pareigūnus, saugojusius naftos siurblinę netoli Bagvos.
„Jie buvo pagrobti ir laikomi paslėpti, o čiabuviai pagrasino padegti tą siurblinę“, – sakė premjeras.
Vietos indėnų lyderis Zeokanas Camposas nurodė radijui RPP, kad įkaitai buvo pagrobti reaguojant į anksčiau tą dieną vykusius susirėmimus.
Prezidentas A.Garcia sakė, kad protestuotojai pagrasino sugadinti per tą regioną einančius gamtinių dujų vamzdynus.
„Vyriausybei nelieka nieko kita, tik energingai veikti, siekiant atkurti tvarką“, – pridūrė jis.
 |
| Į sostinę Limą pargabenami susirėmimuose žuvusių policininkų palaikai. |
Apie vidurdienį vienas pareigūnas sakė AFP, kad Bagvoje siautėja nevaldomos minios.
Užsienio reikalų ministras Jose Garcia Belaunde pranešė, kad vyriausybė Bagvoje ir kituose šio regiono miestuose paskelbė nepaprastąją padėtį.
Apie 65 Peru Amazonės regiono atogrąžų miškų čiabuvių organizacijos protestavo prieš A.Garcijos pasirašytus dekretus nuo balandžio pradžios. Jie taip pat reikalauja, kad vyriausybė tartųsi su indėnais prieš priimdama bet kokiu sprendimus, susijusius su jų žeme.
„Mes atstovaujame 1350 bendruomenių – apie 600 tūkst. Amazonės indėnų – ir prašome, kad vyriausybė pripažintų 25 mln. hektarų iš protėvių paveldėta teritorija“, – protestuotojų lyderis Alberto Pizango neseniai sakė AFP.
„Mums atrodo, kad vyriausybė... su mumis visada elgėsi kaip su antrarūšiais piliečiais“, – pridūrė jis.
Penktadienį prasiveržus smurtui A.Pizango pareiškė, kad per susirėmimus žuvo 25 žmonės ir apkaltino A.Garciją „genocidu“. Pasak jo, prezidentas „prisidėjo prie didžiausių mūsų žmonių žudynių per pastaruosius 20 metų“.
Šiuose protestuose dalyvauja tūkstančiai indėnų, gyvenančių penkiose Peru Amazonės provincijose – nuo Kusko Peru pietuose iki šiaurinių sienų su Ekvadoru ir Kolumbija.
Per kelias pastarąsias savaites protestuotojai užėmė kelis oro uostus, blokavo tiltus ir kelius, sustabdė laivybą keliomis upėmis ir neleido išvežti Amazonėje išgautos naftos.
