2012-ųjų kovą tuometinis Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas pasirašė dekretą dėl priedų už „ypatingus pasiekimus tarnyboje“ karinių dalinių nr. 99450, 74455 ir 29155 agentams, rašo „Laisvosios Europos radijas“.
Tuo metu niekas nekreipė dėmesio į dekretą ir dalinius, priklausančius Rusijos karinės žvalgybos tarnybai (GRU).
Po kelių metų dalinys nr. 29155 sulaukė ypatingo pasaulio dėmesio: jo agentai kaltinami bandymu įvykdyti perversmą Juodkalnijoje, buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir bulgarų ginklų prekeivio apnuodijimu.
Balandį Čekija apkaltino šį dalinį dėl dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje 2014 metais. Praha nurodė iš šalies išvykti 18-ai rusų diplomatų, Maskva išsiuntė 20 čekų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Čekai sudavė smūgį Rusijos šnipinėjimo operacijoms, Maskvai skaudės ir dėl energetikos
Veikė ir sovietmečiu
GRU veikia jau kelis dešimtmečius – anksčiau dirbo paraleliai su KGB. Po Sovietų Sąjungos žlugimo tarnyba bendradarbiauja su KGB įpėdinėmis– Federaline saugumo tarnyba ir Užsienio žvalgybos tarnyba.
Be tradicinės mūšio lauko žvalgybos rinkimo, GRU taip pat kontroliuoja kelis specialiųjų pajėgų dalinius, žinomus kaip specnaz. Kai kurie jų kaltinami sabotažo tipo operacijomis. Šie daliniai taip pat užsiima elektroniniu sekimu, užsienio šnipų verbavimu, kibernetiniu šnipinėjimu ir tokiomis kibernetinėmis operacijomis kaip įsilaužimai į priešininkų kompiuterius.
GRU specnaz daliniai vaidino svarbų vaidmenį rengiant sovietų invazijas į Vengriją 1956 metais ir Čekoslovakiją 1968 metais. Dalinys buvo itin svarbus ir 1979 metais Afganistane rengiant perversmą, po kurio sovietų pajėgos įsiveržė į šalį.
2008-ųjų karas su Sakartvelu, kuriame GRU taip pat vaidino svarbų vaidmenį, laikomas Kremliaus pergale, tačiau apnuogino dideles Rusijos pajėgų problemas. Kremlius ėmėsi esminių reformų, įskaitant ir susijusių GRU.
Tuo metu buvo įkurtas dalinys nr. 29155 ir kiti daliniai, „Laisvosios Europos radijui“ sakė Markas Galeotti, Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų centro ekspertas.
Nuo 2018 metų GRU vadovauja karinio jūrų laivyno admirolas Igoris Kostiukovas, pavaldus ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkui Valerijus Gerasimovui ir gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Peržiūri senus incidentus
2018 metais Anglijos Solsberio mieste buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija buvo apnuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Tyrėjai nustatė, kad už apnuodijimą atsakingi GRU agentai Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas, kurie į Jungtinę Karalystę (JK) atvyko pasinaudoję netikromis tapatybėmis.
Vakarų šalys, rodydamos solidarumą Londonui, išsiuntė dešimtis rusų diplomatų, o Europos žvalgybos tarnybos atsigręžė į senus incidentus.
2015-ųjų pavasarį buvo apnuodytas bulgarų ginklų prekeivis Emilianas Gebrevas. Iš pradžių beveik jokios informacijos neskelbę prokurorai po ketverių metų pranešė atnaujinantys tyrimą: iš dalies dėl informacijos, kurią suteikė britų pareigūnai.
2019-ųjų gruodį bulgarų tyrėjai paskelbė, kad į jų akiratį papuolė penki įtariami GRU agentai, įskaitant aukšto rango pareigūną, kuris vadovavo Skripalius apnuodijusiai komandai. Kitą mėnesį trims rusams buvo pateikti kaltinimai.
„Bellingcat“ tyrėjai paskelbė, kad 2014–2015 metais, kai Bulgariją sukrėtė virtinė mįslingų sprogimų ginklų gamyklose, į šalį panašiu metu atvykdavo ir išvykdavo įtariami GRU agentai.
Pasak M.Galeotti, 2014 metais GRU, ypač dalinio nr. 29155, operacijos tapo agresyvesnės. Tuo metu Ukrainoje jau kelis mėnesius tęsėsi Maidano protestai, kurių metu prasiveržė pareigūnų smurtas prieš protestuotojus, galiausiai Rusijai draugiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš šalies.
Rusija atsakė okupuodama Krymo pusiasalį ir pradėdama ligi šiol Rytų Ukrainoje besitęsiantį karą.
„Čekijos atvejis labai įdomus tuo, jog 2014-ieji žymi proceso pradžią, reakciją į tai, kas buvo laikoma Maidano tąsa ir Maskvos įsitikinimu, kad Vakarai iš jų bando pavogti Ukrainą“, – sakė M.Galeotti.
„Rusija laikė save kariaujančia su Vakarais, tuo metu buvo pasiryžusi pradėti karą Vakarų žemėje. <...> Jie buvo pasiryžę vykdyti gana pavojingas operacijas dar 2014 metais“, – pridūrė jis.
Nusitaikė ir į Juodkalniją
Dalinys nr. 29155 nėra pagarsėjęs kibernetinėmis atakomis ir įsilaužimais – tą daro kiti GRU daliniai. Tačiau Danijos pareigūnai tvirtina, esą GRU agentai 2018-ųjų spalį galimai įsilaužė į Cheminio ginklo draudimo organizacijos būstinę Hagoje. Organizacija tyrė medžiagą, panaudotą Skripalių apnuodijime.
2016-ųjų spalį Juodkalnijos pareigūnai pareiškė užkirtę kelią bandymui užimti šalies parlamento pastatą ir nužudyti premjerą. Taip esą buvo siekiama sutrukdyti Juodkalnijai prisijungti prie NATO.
14-ai žmonių, įskaitant Serbijos ir Rusijos piliečius, buvo pateikti kaltinimai. Prokurorai apkaltino ir du rusų karinės žvalgybos agentus – Eduardą Šišmakovą bei Vladimirą Popovą.
Popovas yra Vladimiru Moisejevu identifikuojamo asmens pseudonimas. Jis 2014 metais į ir iš Bulgarijos keliavo mažiausiai keturis kartus: maždaug tuo pat metu, kai vyko sprogimai Bulgarijos ginklų gamyklose.
2014-ųjų spalį mįslingomis aplinkybėmis sprogo amunicijos sandėlis ir Čekijoje. Balandžio 17 dieną šalies premjeras Andrejus Babišas paskelbė: čekų žvalgyba nustatė, kad sprogimų kaltas GRU dalinys nr. 29155. Čekija sako ieškanti asmenų, kurie laikomi atsakingais ir už Skripalių apnuodijimą.
Tuo pat metu „Bellingcat“ paskelbė, kad 2014-ųjų spalį, iškart prieš sprogimą Čekijoje, Vienoje lankėsi generolas Andrejus Averijanovas. Manoma, kad jis yra su daliniu nr. 29155 susijusios Specialiųjų pajėgų vadavietės vadas.
Žiniasklaida skelbia, kad sandėlyje laikyta amunicija priklausė bulgarų prekeiviui E.Gebrevui. Esą ginklai galėjo būti skirti Ukrainai, tuo metu jau kariavusiai Donbase su separatistais. E.Gebrevas tai neigia.
Norvegijos gynybos ministerijos tyrimų instituto ekspertas Toras Bukkvollas sako, kad informacija apie agentų veiklą Čekijoje nėra dramatiškai keičianti situaciją, tačiau sufleruoja, kaip anksti ir kaip agresyviai veikė šis GRU dalinys.
„Toks demonstravimas, rodymas, kad (Rusija) yra pasirengusi vykdyti tokias misijas, keliauti į kitas šalis ir įgyvendinti tokias operacijas, yra labai baisus“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė T.Bukkvollas.