Jau kelios savaitės, kai nesulaukėme jokios naujos politinės ataskaitos arba oficialių pareigūnų įspėjimų, kurių esmė ta pati – JAV pralaimi informacinį karą Rusijai. Analitikas P.Pomerantsevas rašo, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami labai atsargiai ir kritiškai.
Jis priminė tezę, kurią aprašė naujausioje savo knygoje „Tai ne propaganda: nuotykiai kare su realybe“: pavojingiausia informacinio karo dalis yra pati informacinio karo idėja.
P.Pomerantsevas rašo, kad pačioje Rusijoje informacinio karo idėja yra naudojama kaip šalies istorijos aiškinimas ir pakaitalas geopolitinėms analizėms.
Pavyzdžiui, būtent informaciniu karu Rusijoje yra aiškinama Sovietų Sąjungos nesėkmė: girdi, sovietai žlugo ne dėl prastos ekonomikos, žmogaus teisių pažeidimų, melo, bet dėl „informacinių virusų“. Pagal šią teoriją Vakarų specialiosios tarnybos Sovietų Sąjungoje lyg Trojos arklį paskleidė idėjas apie ekonominių reformų būtinybę. Esą šį „informacinį virusą“ išplatino apsimetėliai modernistai, iš tikrųjų dirbę ranka rankon su Vašingtonu, ir taip žlugdę sovietų imperiją.
Dabartinėje Rusijoje informacinio karo teorija yra aiškinamos visos Kremliaus nesėkmės, įskaitant klestinčią kleptokratiją, politinio elito vagystes iš valstybės, Rusijos sukeltą karą Ukrainoje ir kt.
Tai Rusijoje formuoja pasaulėžiūrą, kai vertybės, idealai, idėjos yra tik frontai, kuriuose kariaujama norint pavergti antrąją pusę. Tuose frontuose nėra skirtumų tarp nepriklausomos žurnalistikos ir slaptos socialinių tinklų psichologijos.
Informacinio karo idėja Rusijoje formuoja pasaulėžiūrą, kai vertybės, idealai, idėjos yra tik frontai, kuriuose kariaujama norint pavergti antrąją pusę.
Pavyzdžiui, šį rugsėjį Rusijos parlamento komitetas apkaltino Vokietijos visuomeninį transliuotoją „Deutsche Welle“ kišimusi į Maskvoje vykusius protestus prieš Vladimirą Putiną, mat vokiečių žurnalistai rengė transliacijas iš įvykio vietos.
Vadovaudamasi šia logika, esą viskas yra informacinis karas, Rusija supranta turinti konkuruoti labai supuvusiame pasaulyje. Kaip sakė Kremliaus tarptautinio naujienų tinklo vyriausiasis redaktorius, propagandinis kanalas „Russia Today“ valstybei yra reikalingas dėl tos pačios priežasties, dėl ko reikia ir Gynybos ministerijos.
Šita informacinio karo pasaulėžiūra išnaudojama siekiant Kremliaus globalios politikos tikslų.
Rusija ir Kinija vis dažniau pasisako už suverenų internetą, kuriame cenzūra yra normalus, priimtinas ir racionalus dalykas, o saviraiškos laisvė – ginklas, kuriuo naudojasi klastingi Vakarai.
Ta pati informacinio karo pasaulėžiūra išnaudojama sklisti idėjai apie daugiapolį pasaulį, kuriame nėra universalių normų – yra tik įtakos zonos. 1989-aisiais, kai griuvo Berlyno siena, mes svajojome apie visuotines žmogaus teises, vertybes, klestintį pasaulį be sienų, bet visa tai išeina iš informacinio karo pasaulėžiūros rėmų ir yra nepriimtina tokioms šalims kaip Rusija.
Ta pati informacinio karo pasaulėžiūra išnaudojama sklisti idėjai apie daugiapolį pasaulį, kuriame nėra universalių normų – yra tik įtakos zonos.
Atsiranda pavojus, kad netgi tie, kas nepalaiko Kremliaus ar Donaldo Trumpo apgaulingų kampanijų, gali pasiduoti į šią pasaulėžiūrą, kurioje žmogus jaučiasi nuolat apsuptas begalinio manipuliavimo.
Nuo Kinijos iki Lenkijos, nuo Irano iki Ekvadoro vyriausybės ir politinės partijos rengia slaptas manipuliavimo kampanijas, siekdamos sustiprinti savo pusę arba pavergti viena kitą. Jų tikslas – sunaikinti bet kokią bendrą realybę ir sunaikinti pasitikėjimą.
Ir net jeigu žurnalistai ar analitikai atskleidžia tokias informacines operacijas, – nesvarbu, ar jas vykdo tokios valstybės kaip Rusija, ar ekstremistų grupuotės, – mes vis tiek rizikuojame sustiprinti Kremliaus norimą pasaulėžiūrą, kad visa informacija yra tik manipuliacija.
Todėl atskleisdami slaptas informacijos operacijas turime nepamiršti, kad pati informacija nėra kažkas iš prigimties pavojingo. Tai reikia pabrėžti.
Norėdami iš tikrųjų laimėti informacinį karą, turime vengti cinizmo ir sąmokslo teorijomis grįsto mąstymo, kuris tiesiogiai susijęs su pačia informacinio karo idėja.
