Per porą dienų po P.Auštrevičiaus kartu su Europarlamento delegacijos Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos parlamentinės asociacijos komitete vadovu lenku Dariuszu Rosati parengtu laišku pasirašė 42 politikai.
JAV Kongreso ir Senato Ukrainos grupių nariams adresuotame laiške rašoma, esą tvyrant dabartiniam politiniam klimatui iškilo grėsmė, kad transatlantinis ryšys gali susilpnėti, taip netiesiogiai užsimenant ir apie JAV prezidento rinkimų rezultatus. Į bendras vertybes, tikslus ir viltis esą nutaikytas tarptautinis spaudimas, taip siekiant suskaldyti ir susilpninti visuomenes abiejose Atlanto pusėse.
„Praėjusią savaitę Europos Parlamento (EP) Užsienio reikalų komitete nuskambėjo klausimas: kada paskutinį kartą bendravome su kolegomis JAV? Niekas negalėjo tiksliai prisiminti, – portalui 15min sakė P.Auštrevičius. – Būta nuvažiavimų ir susitikimų, bet niekas negalėjo prisiminti, kad susėstume, diskutuotume, rimtai aptarinėtume klausimus. Jie užsiėmę vienu, pas mus – kitas politinis ciklas.
Mes juos kviečiame: atvažiuokite į Briuselį. O to priežastis – Ukraina. Rašome: išlaikykime transatlantinį įsipareigojimą padėti tiems, kuriems esame įsipareigoję pagal apibrėžimą. Jie (ukrainiečiai – red. past.) nori demokratijos, reformų ir panašiai, o juos puola, tai kieno pusėje turime būti? Keičiame poziciją ar išlaikome savo pasakymą? Jei trečiųjų valstybių atžvilgiu mėtomės, ateis nelaimė į mūsų pusę ir mes praskysime.“
Laiško autoriai primena, kad dalis Ukrainos – Krymo pusiasalis – jau trejus metus yra okupuota. Šiomis dienomis vėl suaktyvėjo kovos Rytų Ukrainoje, kur žuvę kovotojai ir civiliai skaičiuojami dešimtimis, o sužeistieji – šimtais. Tūkstančiai ukrainiečių gyvena baimindamiesi, kad nutrūks elektros, šildymo ar vandens tiekimas, bemaž 2 mln. jų, buvę priversti pasitraukti iš Donecko ir Luhansko, glaudžiasi laikinuose namuose. „Tikros humanitarinės katastrofos grėsmės akivaizdoje europietiška Ukraina laukia, kad mes – JAV ir Europa – veiks ryžtingai ir vieningai“, – rašoma laiške.
Jo autorių žodžiais, akiplėšiškai pažeisdamas Minsko susitarimus Kremlius ir jo samdiniai siekia skaldyti ir valdyti. „Mūsų gebėjimas atsilaikyti prieš šią strategiją yra tikras transatlantinio solidarumo ir mūsų gebėjimo pasiūlyti Ukrainos žmonėms ne vien varganus pažadus testas“, – tvirtina europarlamentarai ir prideda, kad nei JAV, nei pavienės Europos šalys ar net jų grupė, atskirai susitarusios su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nepajėgs atnešti taikos į Ukrainą. Jau bandymas tai padaryti esą bus matomas kaip Vakarų silpnumas ir vien paskatins Kremliaus agresiją.
„Jei V.Putinas nori rasti vietą tarptautinėje bendruomenėje ir kad sankcijos būtų atšauktos, jis turi visiškai atsitraukti iš Ukrainos ir Gruzijos. Jis turi visiškai gerbti Rusijos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Helsinkio konferencijos Baigiamąjį aktą ir Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų (pasirašytą 1994-aisiais – red. past.). V.Putinas privalo pripažinti kiekvienos valstybės teisę pasirinkti savo ateitį, taigi būtina, kad jis sustabdytų savo propagandos mašiną ir interneto trolių bei įsilaužėlių armiją, kurią sukūrė. Rusijos prezidentas privalo savo paties šalyje atkurti teisės viršenybę ir nustoti persekioti politinius oponentus, laisvą spaudą bei žmogaus teisių gynėjus.“
EP nariai ragina kolegas amerikiečius suvienyti jėgas, kad Ukraina galėtų žengti taikiu keliu klestėjimo ir saugumo link. Jie kviečia kartu Europarlamente surengti aukščiausio lygio konferenciją su Ukraina ir įvertinti šios jau padarytą progresą. Kartu būtų galima panaikinti ukrainiečiams vizas kelionėms po Šengeno zoną – galbūt nuo gegužės ar birželio.
P.Auštrevičius ir D.Rosati nepraleido progos priminti lietuvių ir lenkų kovų su carinės Rusijos okupacija herojaus, aktyvaus Amerikos karo už nepriklausomybę dalyvio ir vieno iš JAV įkūrėjų Thomo Jeffersono artimo draugo Tadeušo Kosčiuškos. Laiško pradžioje pažymėję, kad judėti pirmyn galima ne statant ar uždarant sienas ir dalijantis į priešingas stovyklas, o dirbant kartu, jį politikai baigė šios istorinės asmenybės moto: „Už jūsų ir mūsų laisvę“.
Lietuvos politikas portalui 15min sakė, kad svarbu – ne pats laiškas, o Kongreso ir Senato narių reakcija. „Norime transatlantinio pozityvumo ir tam tikrų veiksmų tęstinumo, ne vien žodžių ir istorinių aplinkybių prisiminimo. Dabar reikia veiksmo. Tai yra pats geriausias saugiklis prieš pavienius politikus – ir šitoje Atlanto pusėje, ir kitoje, – kalbančius apie tam tikras revizijas. Jei išlaikytume tokį nusiteikimą, būtų fantastika“, – kalbėjo P.Auštrevičius.
