Provakarietiškas Ukrainos lyderis dar kartą apkaltino Maskvą separatistų rėmimu rytinėje šalies dalyje ir prieš šešis mėnesius sudarytos Minsko paliaubų sutarties pažeidinėjimu.
Jis pabrėžė, kad parlamento balsavimas dėl numatytų konstitucijos pataisų, suteikiančių didesnę autonomiją prorusiškiems separatistams šalies rytuose, turi įvykti iki gruodžio mėnesio, bet gali būti atidėtas, jeigu smurtas didės.
„Jeigu Maskva vis dėlto nuspręs palaidoti Minsko susitarimus, mes grįšime prie Konstitucijos pataisų turinio. Aš jokiu būdu neketinu spartinti šio proceso“, – sakė P.Porošenka per Regioninės plėtros tarybos posėdį trečiadienį Kijeve.
Ultradešiniųjų grupuočių požiūriu, bet kokios nuolaidos separatistams reiškia neoficialų Ukrainos pasidavimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo tariamam siekiui atkurti senąją imperiją.
„Jeigu, neduok Dieve, prieisime iki karinės ar nepaprastosios padėties, aš nedvejodamas nė sekundės išleisiu atitinkamą įsaką, pateiksiu atitinkamą sprendimą Aukščiausiajai Radai ir karinės ar nepaprastosios padėties įvedimo sąlygomis nebus jokių balsavimų dėl Konstitucijos pataisų“, – pareiškė prezidentas.
Tačiau P.Porošenkos pažadui suteikti didesnę autonomiją separatistams priešinasi Ukrainos nacionalistinės jėgos, kurios sudaro nemažą dalį parlamente ir kuriomis buvo pasinaudota nuverčiant Kremliaus palaikomą Kijevo valdžią 2014 metų vasarį.
Po to sekusi Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija ir 17 mėnesių nesiliaujantis sukilimas rytinėje dalyje, nusinešęs beveik 8 tūkst. gyvybių, labai pakenkė ir taip įtemptiems Maskvos ir Vakarų santykiams.
Ultradešiniųjų grupuočių požiūriu, bet kokios nuolaidos separatistams reiškia neoficialų Ukrainos pasidavimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo tariamam siekiui atkurti senąją imperiją.
Minsko susitarime nurodyta, kad Kijevas turi įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos.
Ukrainos įstatymų leidėjams rugpjūčio 31 dieną pirmuoju skaitymu pritarus konstitucijos reformoms, kurios buvo numatytos Minsko paliaubų susitarime, kilo riaušės, per kurias žuvo trys Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai.
Minsko susitarime nurodyta, kad Kijevas turi įgyvendinti valdžios decentralizaciją iki šių metų pabaigos.
Pasak diplomatinių šaltinių, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as – du Minsko sutarties tarpininkai – vėliau trečiadienį turėtų telefonu kalbėtis su P.Porošenka ir V.Putinu.
