Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Petro Porošenka – itin nepopuliarus, tačiau galios sukaupė tiek, kad greičiausiai bus perrinktas

Petro Porošenka porevoliucinės Ukrainos prezidento postą užima jau daugiau nei trejus metus ir yra neįtikėtinai nepopuliarus. Dar įdomiau tai, kad, nors jo populiarumas ir labai menkas, jo gali užtekti pergalei 2019 metų prezidento rinkimuose, rašo „Kyiv Post“. Mat P.Porošenka tiesiog susigrobė visus galios svertus.
Petro Porošenka
Petro Porošenka / „Scanpix“/AP nuotr.

Daugelis ukrainiečių mano, kad P.Porošenka veda šalį netinkama kryptimi. Būtent prezidentas labiau nei kas nors kitas kaltinamas dėl Ukrainos problemų, būtent jis laikomas kliūtimi svarbiai kovai su korupcija.

Tačiau tereikia pažvelgti į kitus kandidatus išstumti P.Porošenką iš pareigų 2019-aisiais, ir tampa aišku, kad jų reitingai lygiai tokie pat blogi.

Kaip parodė Tarptautinio respublikonų instituto apklausa, 76 proc. ukrainiečių neigiamai vertina P.Porošenkos darbą. Visiškai teigiamai jo veiklą vertina vos 1 proc., daugiausia teigiamai – tik 16 proc.

Negana to, jei prezidento rinkimai vyktų dabar, P.Porošenka jų nelaimėtų – bent per pirmąjį turą. Su 9,5 proc. balsų jis nusileistų buvusiai premjerei Julijai Tymošenko, už kurią balsuoti būtų pasiryžę 12,4 proc. rinkėjų. J.Tymošenko, beje, yra tarp politikų, norinčių pradėti P.Porošenkos apkaltos procedūrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julija Tymošenko
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julija Tymošenko

Tokiai iniciatyvai pritaria ir „Opozicijos bloko“ lyderis Jurijus Boiko – nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas. Už jį prezidento rinkimuose balsuotų 6,9 proc. ukrainiečių.

Naujų veidų Ukrainos politikoje akivaizdžiai trūksta. Kita vertus, dveji metai – daug laiko.

Susitarė su D.Firtašu?

P.Porošenka prezidentu buvo inauguruotas 2014 metų birželio 7-ąją, po to, kai jau per pirmąjį rinkimų turą jį parėmė net 55 proc. rinkėjų. Nuo Maidano revoliucijos buvo praėję trys mėnesiai.

Naujasis šalies lyderis žadėjo paversti Ukrainą klestinčia Europos demokratija, užbaigti karą Donbase, kibti į nuožmią kovą su korupcija ir, žinoma, parduoti savo verslą.

Daugelis pažadų neįvykdyti. Mūšiai Rytų Ukrainoje tęsiasi, o siaubingos kariuomenės klaidos privedė prie šimtų šalies karių žūties Ilovaisko (2014 m.) ir Debalcevės (2015 m.) katiluose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai palieka Debalcevę
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai palieka Debalcevę

Šie mirtini kluptelėjimai reiškė, kad Ukrainai reikėjo nepalankiomis sąlygomis pasirašyti susitarimus dėl paliaubų Minske. Rusija šių dokumentų nesilaiko ir laikytis net negalvoja.

Vidaus fronte toliau klajoja nebaudžiamumo šmėkla – teisėsaugos institucijos vis dar nesulaukusios reformų.

Dar prieš 2014-ųjų rinkimus P.Porošenka nuskrido į Austrijos sostinę Vieną ir, kaip manoma, pasiekė slaptą susitarimą su milijardieriumi oligarchu Dmytro Firtašu, JAV kaltinamu kyšininkavimu.

Negana to, prokurorai keliems V.Janukovyčiaus aplinkos atstovams nutraukė bylas dėl kyšininkavimo, o kitiems leido išvykti iš Ukrainos – manoma, prieš tai slapta susitarus su Kijevu.

Antai dar prieš 2014-ųjų rinkimus, akivaizdžiai nujausdamas pergalę, P.Porošenka nuskrido į Austrijos sostinę Vieną ir, kaip manoma, pasiekė slaptą susitarimą su milijardieriumi oligarchu Dmytro Firtašu, JAV kaltinamu kyšininkavimu.

Nors P.Porošenka neigia kokį nors „Vienos susitarimą“, D.Firtašas, kovojantis prieš ekstradiciją į JAV, anuomet palaimino saldainių karaliaus kandidatūrą.

O Ukrainoje D.Firtašas apskritai nėra sulaukęs jokių kaltinimų, nors jis – vienas „RusUkrEnergo“ bendraturčių, laikomas vienu pagrindiniu žaidėjų korumpuotoje šalies dujų rinkoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Firtašas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Firtašas

Be to, P.Porošenka ne vienus metus vis atsisakydavo parduoti savo konditerijos gamyklą „Roshen“, taip pat – Lipecko fabriką Rusijoje. Tiesa, pernai jis perleido „Roshen“ neskelbiamam fondui, o fabriko Rusijoje veiklą sustabdė.

Galiausiai pernai P.Porošenka įsipainiojo ir į Panama Papers skandalą dėl to, kad nuslėpė verslą mokesčių rojuje. Apie tai galite skaityti čia.

Pasirinkimas: korupcija arba karas?

Aukščiausiojoje Radoje P.Porošenkos blokas laikomas vienu didžiausių kliūčių demokratinėms reformoms ir karui su korupcija.

Nedidelės pažangos, žinoma, yra, tačiau dėkoti labiau reikia ne prezidentui, o naujoms kovos su korupcija institucijoms, aktyviai pilietinei visuomenei, keliems reformatoriams parlamente ir Ukrainą atkakliai spaudžiantiems Vakarams.

Tiesioginės užsienio investicijos Ukrainoje 2016 metais siekė vos 4 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad naujus investuotojus atbaido ne vien karas Donbase, bet ir korupcija bei masinis įstatymų viršenybės ignoravimas.

„Porošenka yra išskirtinė figūra, vienas labiausiai išsilavinusių politikų, – sako Kijevo Mohylos akademijos politologas Michailas Minakovas. – Jis toks stiprus, kad jam lygių nėra. Būtent todėl jis taip lengvai monopolizavo galią.“

Tiesioginės užsienio investicijos Ukrainoje 2016 metais siekė vos 4 mlrd. JAV dolerių. Akivaizdu, kad naujus investuotojus atbaido ne vien karas Donbase, bet ir korupcija bei masinis įstatymų viršenybės ignoravimas.

P.Porošenkai palanku ir tai, kad jis kontroliuoja ne tik prezidentūrą, bet ir Aukščiausiąją Radą. Galių atskyrimo bei „stabdžių ir atsvarų“ principai Ukrainoje praktiškai neegzistuoja.

Tiesa, prezidento rėmėjai jį vaizduoja kaip modernų, europietišką demokratą, kokio šaliai visada reikėjo. Jie dėkoja P.Porošenka už bevizį režimą su ES ir apskritai už Ukrainos ir Bendrijos asociacijos susitarimą.

Aišku, kaip pastebi „Kyiv Post“, P.Porošenką vadinti geriausiu Ukrainos prezidentu gana lengva, nes ankstesni šalies lyderiai buvo tiesiog panirę į korupciją.

Tuo metu pilietinės teisės ir žodžio laisvė kartais vis paspaudžiamos, nors situacija žymiai geresnė nei V.Janukovyčiaus valdymo metais. Suvaržymai kartais teisinami kaip būtinybė per karą, tačiau P.Porošenka konflikto Rytų Ukrainoje oficialiai karu nepripažįsta.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Serhijus Leščenka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Serhijus Leščenka

Vienas reformistų Aukščiausiojoje Radoje, Serhijus Leščenka, mano, kad P.Porošenkos administracija siekia dėmesį nuo kovos su korupcija nukreipti į patriotizmo skatinimą kovų su separatistais akivaizdoje. Bet iš tiesų ukrainiečiai nori pergalės abiejuose frontuose.

Kontroliuoja ir teismus, ir prokurorus

Visų pirma P.Porošenka kontroliuoja Radą, nors valdančioji koalicija ir silpna. Tiesą sakant, neatskleidžiamas net jos narių skaičius – kitaip tariant, nežinoma, ar sukaupta reikalinga 226 deputatų dauguma.

Vienas Ukrainos Konstitucijos autorių Viktoras Musijaka net teigia, kad yra teisinio pagrindo oficialiai suabejoti koalicijos egzistavimu, o M.Minakovas priduria: „Prezidentas kontroliuoja parlamentą be koalicijos, o to nenumato nei Konstitucija, nei koks nors kitas įstatymas.“

O jei situacija tokia, atsiveria daug erdvės užkulisinėms deryboms ir, kritikų teigimu, kyšininkavimui. P.Porošenkos blokas sugeba dirbti su V.Janukovyčiaus Regionų partijos liekanomis – „Opozicijos bloku“, Atgimimo partija ir „Liaudies valia“.

P.Porošenkos sumanumas geriausiai atsiskleidė pernai balandį, jis sugebėjo išstumti premjerą Arsenijų Jaceniuką ir vietoj jo į postą pasodinti „saviškį“ Volodymyrą Hroismaną.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Hroismanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Hroismanas

Be to, jei 2014-aisiais P.Porošenkai daug siautėti neleido palyginti nepriklausomi pareigūnai – tuometis Ukrainos saugumo tarnybos vadovas Valentynas Nalyvaičenka ir generalinei prokuratūrai vadovavęs Olehas Machnickis, tai dabar šioms institucijoms vadovauja lojalistai.

Teisės ekspertai tvirtina, kad P.Porošenka kontroliuoja Konstitucinį Teismą, kuris anksčiau būdavo V.Janukovyčiaus įrankis.

Generaliniu prokuroru dabar dirba P.Porošenkai ištikimas Jurijus Lucenka, o 2015-aisiais skambiai žadėtos permainos taip ir neįvyko – 84 proc. prokurorų išlaikė pareigas.

Prezidentas labiausiai giriasi 2015 metais įkurtu nepriklausomu Nacionaliniu antikorupcijos biuru (NABU). Tačiau gegužę šios institucijos auditoriumi buvo paskirtas P.Porošenkos sąjungininkas – įtariama, kad taip siekiama kontroliuoti NABU.

Pasak kritikų, P.Porošenka šeimininkauja ir teismuose – jis turi teisę juos skirti, perkelti ir skirti teisėjus pagal Aukščiausiosios teisingumo tarybos, kurią sudaro prezidento šalininkų dauguma, nominacijas.

Teisės ekspertai tvirtina, kad P.Porošenka kontroliuoja ir Konstitucinį Teismą (KT), kuris anksčiau būdavo V.Janukovyčiaus įrankis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Janukovyčius
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Janukovyčius

Nors 2014-aisiais Rada atleido penkis KT teisėjus, P.Porošenka ir jam pavaldūs deputatai nepakluso raginimams pašalinti ir kitus teisėjus, kurie įtariami pagalba V.Janukovyčiui uzurpuoti valdžią ir 6 mln. JAV dolerių vertės kyšių paėmimu.

Konstitucijos ekspertė Julija Kyryčenko įtaria, kad braškantis KT legitimumas leidžia P.Porošenkai kontroliuoti teismo darbą.

Kritika televizijų žiniose neskamba

P.Porošenka taip pat kaltinamas bandymais riboti žodžio laisvę. Anot M.Minakovo, „vis įtakingesnis prezidento vidinis ratas, norintis apriboti pilietines teises pergalės Rytuose vardan“. Kaip teigia politologas, tokiu būdu Ukrainoje gali nusistovėti autoritarinis ar pusiau autoritarinis režimas.

Tačiau Ukrainos televizijose, ypač kontroliuojamose paties P.Porošenkos ir kitų oligarchų, apie tokias grėsmes nekalbama.

„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka
„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka

Praėjusiais metais „VoxUkraine“ atlikta analizė parodė, kad sekmadieninėse kanalų „Ukraina“, „Inter“, ICTV, „112“ ir „1+1“ žinių laidose apie P.Porošenką beveik niekada nebuvo atsiliepiama neigiamai.

Tai tikriausiai nėra atsitiktinumas. Pernai naujienų portalas Strana.ua paskelbė įtariamą memorandumą tarp Rados deputato Oleksanro Onyščenkos ir tuomečio „112“ savininko Andrijaus Podščypkovo.

Šių metų sausį televizijos kanalo, „NewsOne“, generaliniu prodiuseriu buvo paskirtas Dmytro Nosikovas, pagrindinio P.Porošenkos patikėtinio Aukščiausiojoje Radoje Ihorio Kononenkos globotinis.

Pagal susitarimą kanalas turėjo vengti kritikuoti P.Porošenką, o kad tokio sandorio būta, patvirtino ir A.Podščypkovas. Sutapimas ar ne, bet nuo to laiko prezidentas kritiškuose „112“ reportažuose nefigūruoja.

Be to, šių metų sausį dar vieno televizijos kanalo, „NewsOne“, generaliniu prodiuseriu buvo paskirtas Dmytro Nosikovas, pagrindinio P.Porošenkos patikėtinio Aukščiausiojoje Radoje Ihorio Kononenkos globotinis.

Tuo metu P.Porošenkos kritikas, Vilniuje gimęs įtakingas žurnalistas Savikas Šusteris, pernai balandį neteko leidimo dirbti dėl mokesčių bylos, kuri, kaip įtariama, politinė. Galiausiai šiemet kovą jo televizija „3S TV“ nutilo visam laikui.

Ir nors P.Porošenka neigia ribojantis žiniasklaidos laisvę, o pagal Spaudos laisvės indeksą Ukraina pakilo į 102 vietą iš 136-os, kur buvo atsidūrusi 2013-aisiais, konfliktas Donbase leidžia prezidentui imtis įvairių manevrų.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos televizija „Dožd“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Rusijos televizija „Dožd“

Pavyzdžiui, sausį šalyje buvo uždraustas nepriklausomas Rusijos kanalas „Dožd“, o kovą atimta licencija iš „Radio Vesti“. Teigta, kad šios žiniasklaidos priemonės pažeidė Ukrainos įstatymus, nors abiejų jų linijos proukrainietiškos ir gana liberalios.

Gegužę Ukrainoje, pareiškęs, kad socialiniai tinklai „Vkontakte“ ir „Odnoklassniki“ skleidžia Kremliaus propagandą, P.Porošenka uždraudė ir juos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos