Šis svarbus žingsnis buvo atliktas JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) komitetui susirinkus aptarti siūlymą patvirtinti šią vakciną nuo COVID-19.
Su moksliniu straipsniu apie „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos klinikinių bandymų rezultatus susijusiame viename vedamajame sakoma: „Bandymų rezultatai pakankamai įspūdingi, kad būtų keliami kaip bet kurios įsivaizduojamos analizės pavyzdys. Tai yra triumfas.“
Vakcinos bandymuose dalyvavo beveik 44 tūkst. savanorių – keliais tūkstančiai daugiau negu buvo skelbiama ankstesnėse analizėse. Apie pusė jų gavo vakcinos, o likusieji – placebo.
Straipsnyje patvirtinama, kad sušvirkštus dvi vakcinos BNT162b2 dozes 95 proc. tiriamų asmenų įgijo atsparumą koronavirusui.
Vakcina panašiai veikė įvairaus „amžiaus, lyties, rasės, tautybės, kūno masės indekso [asmenis], taip pat esant gretutiniams susirgimams“, rašo straipsnio autoriai.
Bandymų metu buvo užfiksuota 10 atvejų, kai dalyviai po pirmosios injekcijos susirgo sunkios formos COVID-19. Devyni iš šių žmonių buvo gavę placebo, vienas – vakcinos.
Kartu su studija paskelbtame vedamajame straipsnyje buvo paminėta kai kurių „nedidelių problemų“.
„Sunkių COVID-19 atvejų skaičius (vienas – vakcinuotųjų ir devyni – placebo grupėje) yra per mažas, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas, ar reti atvejai, kai užsikrečia vakcinos gavę asmenys, iš tikrųjų būna sunkesni“, – pažymėjo autoriai.
Kitas klausimas – ar gali iškilti kokių nors dar nenustatytų saugumo problemų, kai šia vakcina bus paskiepyta milijonai arba galbūt milijardai žmonių.
Taip pat nežinoma, ar daugiau pašalinio poveikio atvejų išryškės per tolesnius bandymų dalyvių stebėjimus. Kol kas neaišku, kiek išsilaiko vakcinos apsauginis poveikis, ar ji sumažins koronaviruso užkrečiamumą, taip pat kaip ji veikia vaikus, besilaukiančias moteris ir pacientus, kurių imuninė sistema smarkiai nusilpusi.
