JAV ir Pietų Korėja yra sudariusios saugumo aljansą nuo 1950–1953 metų Korėjos karo, kuris baigėsi paliaubų, o ne taikos sutartimi. Šiuo metu Pietų Korėją nuo Pchenjano keliamos grėsmės saugo daugiau nei 28 tūkst. amerikiečių karių.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra skundęsis dėl amerikiečių pajėgų išlaikymo Korėjos pusiasalyje. Kalbėta, jog Vašingtonas reikalavo, kad Seulas padvigubintų savo įnašą.
Deryboms pasibaigus, Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Seulas šiais metais už amerikiečių karių išlaikymą sumokės apie 1,04 trln. vonų (816 mln. eurų), o tai yra 8,2 proc. daugiau, lyginant su ankstesniu penkerių metų susitarimu, pasibaigusiu praėjusių metų pabaigoje.
Ministerija pareiškė, kad nors Jungtinės Valstijos reikalavo įnašo „didžiulio padidinimo“, šalims pavyko pasiekti susitarimą, kuris atspindi „saugumo situaciją Korėjos pusiasalyje“.
„Abi šalys patvirtino... stipraus Pietų Korėjos ir JAV aljanso svarbą ir stabilaus JAV karių dislokavimo poreikį“, – nurodoma pareiškime, kuris buvo išplatintas po susitarimo pasirašymo ceremonijos.
Baimintasi, kad šiuo nesutarimu D.Trumpas galėjo pasinaudoti kaip dingstimi išvesti amerikiečių karių iš Pietų Korėjos.
Savo ruožtu Jungtinių Valstijų prezidentas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas per antrąjį judviejų viršūnių susitarimą, vėliau šį mėnesį numatomą Hanojuje, turėtų aptarti oficialų dešimtmečius trunkančio karo pabaigos paskelbimą, kas taptų preliudija taikos sutarčiai.
Pernai Singapūre įvykusio pirmojo susitikimo metu dėl savo nenuspėjamumo pagarsėjęs JAV prezidentas priėmė visus šokiravusį sprendimą stabdyti JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas.
Tačiau JAV televizijos kanalui CBS praėjusią savaitę D.Trumpas pareiškė, kad ateinančio viršūnių susitikimo susitarime nėra „jokių planų“ išvesti amerikiečių karius iš Pietų Korėjos, nors jis pripažino, kad „galbūt kada nors“ jis juos išves. „Labai brangu juos ten laikyti“, – pareiškė Amerikos prezidentas.
Kadangi susitarimas galios tik vienerius metus, Vašingtonui ir Seului netrukus gali tekti vėl sėsti prie derybų stalo.
Praėjusiais metais Seulas prie amerikiečių karių išlaikymo prisidėjo maždaug 960 mlrd. vonų, o tai sudarė daugiau nei 40 proc. bendros sumos. Šalis finansavo amerikiečiams reikalingos infrastruktūros statybas bei mokėjo atlyginimus Pietų Korėjos civiliams, dirbantiems amerikiečių bazėse.
Pasiektas susitarimas oficialiai įsigalios po to, kai jam pritars Pietų Korėjos parlamentas. Jo pritarimo tikimasi balandį, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.