Po sekmadieninio Šiaurės Korėjos vandenilinės bombos bandymo D.Trumpas tviteryje pirmiausia užsipuolė Kiniją.
„Šiaurės Korėja yra nesąžininga tauta, tapusi didele grėsme ir gėda Kinijai, kuri stengiasi padėti, tačiau nesėkmingai“, – rašė JAV prezidentas.
Vėliau atėjo JAV sąjungininkės regione Pietų Korėjos eilė.
„Pietų Korėja supranta, kaip jiems ir sakiau, kad taikos derybos su Šiaurės Korėja neveikia. Jie supranta tik vieną dalyką!“ – pridūrė D.Trumpas.
Tokie Baltųjų rūmų vadovo pareiškimai tik sustiprino jau kurį laiką Pietų Korėjoje ir Japonijoje tvyrojusį nerimą. Šalyse imta kelti klausimą, ar įmanoma, kad D.Trumpas ir Pchenjano lyderis Kim Jong Unas nori to paties dalyko – suskaldyti keleto dešimtmečių senumo saugumo aljansą tarp JAV ir sąjungininkių Azijoje Pietų Korėjos bei Japonijos?
Tiesa, pastaruoju metu Baltieji rūmai reguliariai primindavo apie JAV įsipareigojimą ginti Azijos sąjungininkes – D.Trumpo retorika nesiskyrė nuo ankstesnių šalies vadovų.
Be to, Baltųjų rūmų vadovas, praėjus beveik 36 valandoms po Šiaurės Korėjos įvykdyto branduolinio ginklo bandymo, telefonu kalbėjosi su Pietų Korėjos prezidentu Moon Jae-inu.
Vis dėlto Pietų Korėjoje girdimi vieši D.Trumpo pareiškimai dažnai atspindi gilų skepticizmą. Be to, JAV lyderis jais neužtikrina sąjungininkių saugumo.
Pavyzdžiui, anksčiau D.Trumpas abejojo brangiai atsieinančiu JAV pajėgų dislokavimu Pietų Korėjoje ir Japonijoje, siūlė, kad Seulas ir Tokijas patys vykdytų branduolinių ginklų programą, o ne priklausytų nuo vadinamojo „JAV branduolinio skėčio“.
D.Trumpas buvo nusitaikęs ir į kitą JAV-Pietų Korėjos aljanso kertinį akmenį – sunkiai iškovotą laisvos prekybos susitarimą. Savaitgalį JAV verslo lobistų grupė teigė, kad Baltųjų rūmų vadovas svarstė inicijuoti pasitraukimą iš šio susitarimo.
Tuomet atėjo eilė penkiems D.Trumpo „Twitter“ įrašams, pasirodžiusiems iškart po branduolinio ginklo bandymo. Juose JAV vadovas kritikavo Kiniją ir Pietų Korėjos liberalų prezidentą dėl „taikos derybų“ bei, žinoma, Šiaurės Korėją.
Nė viename iš įrašų D.Trumpas neužtikrino Pietų Korėjos, kad JAV remtų šalį Pchenjano puolimo atveju.
Toks patvirtinimas – itin svarbus, kadangi analitikai nuolatinius Šiaurės Korėjos branduolinius bandymus vertina ne kaip siekį karo atveju nugalėti JAV, bet atskirti Vašingtoną nuo sąjungininkių Azijoje. Manoma, kad pagrindinis Pchenjano tikslas – priversti JAV abejoti, ar verta laikytis įsipareigojimų ir į Seulo puolimą reaguoti taip pat rimtai, kaip į San Fransisko.
Augantis nerimas
JAV švaistytis pažadais dėl saugumo buvo kur kas lengviau prieš tai, kai Šiaurės Korėja įrodė labai greitai turėsianti galimybę branduoliniais ginklais pulti San Fransiską ir kitas JAV teritorijas.
„Pietų Korėjoje žmonės labiausiai jaudinasi dėl to, ar JAV gins Pietų Korėją tuomet, kai JAV žemyninei daliai gresia pavojus. Jei vertintumėme tai, ką Trumpas sakė pastaruoju metu, atsakymas būtų neigiamas, – teigė Shin Hee-seok, teisės studentas iš Seulo Yonsei universiteto.
Shin Hee-seok: „Pietų Korėjoje žmonės labiausiai jaudinasi dėl to, ar JAV gins Pietų Korėją tuomet, kai JAV žemyninei daliai gresia pavojus. Jei vertintumėme tai, ką Trumpas sakė pastaruoju metu, atsakymas būtų neigiamas.“
– Kol kas tai – nepopuliari nuomonė, tačiau pietų korėjiečiai jau pradėjo svarstyti, ar turėtumėme vystyti savo pačių branduolinio atgrasymo politiką. Jei JAV nėra patikima sąjungininkė, Pietų Korėja turi pradėti galvoti apie planą B.“
Laisvosios prekybos susitarimo nutraukimo galimybę kai kurie vertina kaip dar vieną smūgį aljansui.
„Dabartinės JAV nebėra tokios, kokios buvo anksčiau, – buvo rašoma populiariausiame Pietų Korėjos dienraštyje „Chosun Ilbo“. – Prezidentui doleriai yra svarbesni nei aljansas.“
Kiti Pietų Korėjos gyventojai baiminasi, kad netolimoje ateityje branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja galės pulti Seulą ar Tokiją, o JAV nepadės, kadangi Valstijos bijo, jog Šiaurės Korėjos atsakomieji veiksmai galėtų pražudyti milijonus amerikiečių.
„Nerimauju, ar JAV rimtai svarsto apie sąjungininkės Pietų Korėjos gynybą, ar joms svarbiau nacionaliniai interesai, – sakė Woo Young-soo, teisės dėstytojas iš Seulo. – Norėčiau, kad D.Trumpas turėtų gynybos politiką, kuri iš tiesų yra skirta Pietų Korėjai.“
Kiti Pietų Korėjos gyventojai mano, kad Pchenjaną gali pristabdyti griežti Vašingtono teiginiai, nurodantys, kad JAV atsakys į sąjungininkių puolimą. Kadangi Kim Jong Unui labai rūpi galios išlaikymas, šis argumentas – veiksmingas. Jis nerizikuos pulti žinodamas, kad sulauks JAV atsako.
Tiesa, patyrę D.Trumpo patarėjai pabandė pasauliui pasiųsti šią žinutę. Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas po branduolinio ginklo bandymo pasakė viską, ką reikėjo – Seului ir Tokijui patvirtino nepalaužiamą Vašingtono įsipareigojimą.