A.Latinytė Pietų Korėjoje gyvena septynerius metus – iš pradžių čia studijavo tarptautinę politiką ir menus, dabar yra laisvai samdoma dizainerė, menininkė, animatorė, turi savo nedidelį verslą – kuria su turistine sala Žežiu, kurioje šiuo metu gyvena, susijusius suvenyrus ir atributiką, dirba televizijoje laidų vedėja, rengia publikacijas ir veda paskaitas.
„Šių metų pradžioje teko daug keliauti (sausio pradžioje teko užsukti ir į Pekino oro uostą, ir Bankoką, vasario antroje pusėje teko lankytis Lietuvoje), ir kovo pradžioje pagaliau grįžau į Pietų Korėją. Stebėti pasaulį, pamažu surakinamą viruso, buvo netgi šiek tiek siurrealu, – kažkokiu sėkmingu būdu visas keliones pavykdavo užbaigti iki tol, kol toje šalyje pasidarydavo pavojinga. Būnant Lietuvoje Pietų Korėjoje virusas pradėjo plisti dėl incidento religinėje sektoje – per savaitę užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki tūkstančio. Tačiau ir tuo metu žinojau, kad jeigu virusas išplis visur, Pietų Korėja vis tiek bus saugiausia šalis, kol praeis pandemija, todėl grįžti nebijojau“, – 15min pasakojo ji.
– Kokios nuotaikos Pietų Korėjoje dabar?
– Šiuo metu nuotaikos ramesnės. Visi atvejai sugaudyti, vyksta papildomi tyrimai senelių slaugos namuose, kad būtų įsitikinta, jog nėra neužfiksuotų atvejų, ypač didžiausios rizikos grupėje. Taip pat tikrinami visi, atvažiuojantys į šalį.
Buvo tikimasi antros bangos, kai šiuo metu grįžta užsienyje buvę korėjiečiai. Bet per kelias dienas iškart buvo adaptuotasi prie pasikeitusios situacijos, ir panašu, kad vėl ramu. Kadangi pavasaris prasidėjo, galima pamatyti vis daugiau žmonių, išėjusių pasigrožėti vyšnių žydėjimu, – nors niekad nebuvo visiems paskelbtas priverstinis karantinas, žmonės patys nelabai noriai į lauką ėjo ir stengėsi su kitais mažiau bendrauti.
– Neretai teigiama, kad susidoroti su pandemija galima tik įvedant ne visai demokratines priemones, tačiau Pietų Korėja priešpastatoma Kinijai, teigiant, kad skaidrumas, lankstumas, atvirumas, kova su koronavirusu nepaminant demokratijos principų taip pat gali būti veiksmingi. Kokių esminių principų buvo laikomasi Pietų Korėjoje?
– Manau, kad vienas svarbiausių dalykų – valdantiems sugebėti pripažinti, kad visi gali suklysti, atsiprašyti ir imtis veiksmų atitaisyti klaidą. Pastaruoju metu dažnai žiniose tenka matyti kokį oficialų asmenį viešai atsiprašant ir prisiimant kaltę, kad ir, pavyzdžiui, Seulo Gangnam rajono meras atsiprašė už savo rajono gyventoją, kuri nesilaikė karantino (buvo tik ką grįžusi iš užsienio) ir iškeliavo paturistauti į Žežiu salą, o po to paaiškėjo, kad buvo užsikrėtusi. Atrodytų, nėra jokios jo tiesioginės kaltės dėl neatsakingos gyventojos, bet tokiais atvejais jaučiamas bendruomeniškumas, – kad individualūs veiksmai turi atsaką visoje bendruomenėje. Arba tai buvo tiesiog priešrinkiminis triukas.
Visiškai sutinku, kad skaidrumas ir atvirumas turėjo gal vieną didžiausių teigiamų įtakų kovoje. Pietų Korėja nepabijojo skaidriai skelbti užsikrėtusius, kasdien tikrinti po 15 000 žmonių ir taip sustabdyti viruso plitimą. Buvo gaila stebėti, kaip pandemijos pradžioje visos šalys užsidarė nuo Pietų Korėjos ir nebeįleido korėjiečių, nors šioje šalyje buvo skelbiami nesumeluoti skaičiai. Palyginimui, tokios šalys kaip Rusija, Japonija ir, manau, netgi JAV stengiasi nuslėpti tikruosius skaičius ir tikrą informaciją apie esančią situaciją, kad geriau atrodytų pasaulio akyse. Vietiniai į tokį valdžios skaidrumą atsakė tuo pačiu – rimtai prisiėmė atsakomybę dėvėti kaukes viešose vietose, nesiburti į didelius susirinkimus, saviizoliuotis, jei prireikia pagal aplinkybes.
– Visgi, kai kurios priemonės, taikomos Pietų Korėjoje, nėra labai demokratiškos – tarkime, žmonės yra sekami pagal GPS koordinates. Kokia buvo visuomenės reakcija į tai?
– Šios priemonės buvo įvestos ir pritaikytos gerokai anksčiau, kai siautėjo SŪRS ir MERS epidemijos. Pirminės visuomenės reakcijos dėl GPS ir stebėjimo kamerų gal ir nebuvo pačios geriausios, bet jų teigiami aspektai (pavyzdžiui, ryškus nusikalstamumo sumažėjimas arba virusų plitimo sustabdymas) daugeliui patinka, taigi, besiskundžiančių mažai. Stebėjimo kameros viešose vietose buvo instaliuotos 2004 metais, po kelių serijinių žudikų išpuolių. Dabar žmonės patys noriai instaliuoja kameras prie namų ar automobiliuose, kurių filmuota medžiaga policija gali paprašyti pasinaudoti esant rimtam reikalui.
– Pietų Korėjoje yra griežtai baudžiami tie, kas nesilaiko saviizoliacijos. Kokios tos baudos ir kaip susekami tokie žmonės? Kiek sąmoningi yra žmonės šioje situacijoje?
– Teko skaityti, kad rimtų saviizoliacijos pažeidimų per pastaruosius du mėnesius visoje Pietų Korėjoje tebuvo 11. Baudos už pažeidimus gali siekti iki 100 000 eurų (baudą paskiria miestas arba bendrai nuostolį patyrusių žmonių/verslų susivienijimas). Jei dėl saviizoliacijos pažeidimo užsikrėtė kitas žmogus, galima apkaltinti kriminaliniu nusikaltimu, kuris baudžiamas iki 3 metų nelaisvės.
Žmonės, kurie privalo būti saviizoliacijoje, turi prisiregistruoti mobiliojoje programėlėje ir pranešti apie savo būklę ir buvimo vietą. Jei nepraneši, valdžia turi teisę sekti tave su mobiliojo ryšio tiekėjo pagalba arba banko kortelės atsiskaitymo vietos informacija. Spręsdama pagal pažeidimų kiekį sakyčiau, kad žmonės yra labai sąmoningi ir supranta situacijos, saviizoliacijos svarbą, bet išimčių visur pasitaiko.
– Kiek apribotas yra judėjimas, įmonių veikla Pietų Korėjoje šiuo metu? Kaip suprantu, kavinės, daugelis įstaigų dirba, tik pasikeitė jų darbo pobūdis, imamasi papildomų saugumo priemonių? Kaip veikia transportas?
– Judėjimas ir įmonių veikla oficialiai nėra apribota. Yra prašoma ir rekomenduojama žmonėms mažiau keliauti, socializuotis, įmonėms leisti darbuotojams dirbti iš namų. Šiuo metu yra sustabdyti mokslo metai, universitetai pradėjo paskaitas internetu.
Traukiniai ir autobusai buvo pertvarkyti taip, kad juose būtų laikomasi 2 metrų atstumo nuo kitų keleivių, po kiekvienos pamainos transporto priemonės pilnai dezinfekuojamos. Beveik visose viešose vietose galima rasti dezinfekcinio skysčio. Įeinant į kai kurias vietas matuojama temperatūra arba prašoma būtinai dėvėti kaukes.
– Galbūt santūresnis pietų korėjiečių atsakas į pandemiją yra ir dėl to, kad šios šalies žmonės jau susidūrę su panašiomis nelaimėmis? Tarkime, duodamas interviu 15min, šioje šalyje gyvenantis vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas sakė: „Iš tiesų korėjiečiai jau patyrę – jie išgyveno SŪRS ir ypač MERS viruso epidemijas, buvo mirčių, todėl žmonės įprato saugotis. Tačiau panikos nėra“.
– Visiškai pritariu. Daug daugiau nepagrįstos visuomenės panikos buvo SŪRS ir MERS epidemijų metu, taigi, korėjiečiai dabar į visą situaciją žiūri rimčiau, pasimokę. O valdžia savo ruožtu siekia būti skaidri, suteikti visą informaciją ir atsakyti į kylančius klausimus ir problemas kuo greičiau, kad ja būtų pasitikima.
– Kaip žinia, prie koronaviruso protrūkio smarkiai prisidėjo jo išplitimas vienoje iš religinių bendruomenių. Kokia buvo visuomenės reakcija į ją? Stebint situaciją įvairiose šalyse, neatmestina, kad kai kur būtų ir smurto protrūkių.
– Išplitimas religinės sektos gretose paskatino daug pačios sektos kriminalinių tyrimų. Daegu miesto žmonės išties pajuto tam tikrą socialinį atstūmimą dėl susiklosčiusios padėties, tačiau tiesioginio smurto išpuolių nebuvo. Vėliau dėl dar keleto viruso paplitimo incidentų kitose religinėse bendruomenėse visuomenė tapo šiek tiek atsargesnė religingųjų atžvilgiu, tačiau smurto atvejų nebūta, korėjiečiai nelinkę smurtauti.
– Pas mus dabar nemaža problema yra kaukių, dezinfekcinio skysčio trūkumas. Ar su tuo buvo susidurta ir Pietų Korėjoje?
– Žinoma! Kaukių pirkimas iki šiol yra reguliuojamas, jų galima nusipirkti tik tam tikromis dienomis pagal gimimo metus. Dezinfekcinio skysčio ar tualetinio popieriaus deficito nebuvo.
– Žmonėms, esantiems saviizoliacijoje, valdžia suteikia nemokamą davinį, kad nereikėtų eiti į parduotuvę. Kas jį sudaro?
– 12 pakelių rameno makaronų, 4 kilogramai ryžių, 12 litrų vandens, 6 tuno konservai, 4 mėsos konservai, 4 kario troškinio mišiniai, 10 paruoštų ryžių pakelių, 12 vienetų jūržolių kim traškučių, dantų šepetėliai, dantų pasta, šampūnas, kondicionierius, muilas, kaukės, šiukšlių maišai, dezinfekavimo skystis, termometras, instrukcijos. Viso davinio vertė – apie 100 eurų.
– Kaip pasikeitė jūsų, jūsų draugų įpročiai per pandemiją?
– Daugiau būname namie žiūrėdami „Netflix“, mažiau kvietimų į susitikimus, atšaukti renginiai. Verslas beveik sustojęs (kadangi gyvenu vietoje, kur pagrindinės įplaukos iš turizmo). Stengiuosi išnaudoti laiką bandydama kūrybines idėjas ir jas įgyvendindama.
– Pasauliui užsidarius kalbama ne tik apie koronaviruso grėsmes, bet ir apie ekonomiką – į kokią duobę kris pasaulio ekonomikos. Kokia situacija Pietų Korėjoje? Kokioms sritims jau suduotas didžiausias smūgis ir kokios ekonomistų prognozės – kada gali būti išbrista iš šios krizės?
– Manau, kad ekonominis smūgis suduotas absoliučiai visoms sritims. Net kai šalis savo verslų nesustabdė, nuosmukis siekia daugiau nei 20 proc. Kadangi šiuolaikinis pasaulis visas susijęs ir kiekviena šalis nėra atskiras burbulas, atsigauti ekonomikai prireiks daug laiko, svarbiausia, kad ir kitos šalys greitai ir efektyviai susitvarkytų su virusu.
– Kaip situacija Lietuvoje atrodo žvelgiant iš Pietų Korėjos?
– Lietuvos situacija atrodo tokia, kaip pirmą kartą susiduriant su tokia situacija (o taip ir yra). Daroma daug klaidų, nenorima pripažinti, sunku prisiimti atsakomybę ir daryti efektyvius sprendimus ar pakeitimus. Žmonės savo valdžia nepasitiki, o valdžia labiau linkusi pasislėpti nuo problemų, permesti atsakomybę ir sprendimus kam nors kitiems.
Manau, kad skaidrumas, kiekvienos srities specialistų suradimas ir jų įtraukimas, lankstūs sprendimai, kitų šalių sėkmės scenarijų analizavimas ir ateities veiksmų planavimas pakeltų visuomenės pasitikėjimą ir sumažintų nusivylimą. Tai ne mokinio egzaminas, teisingus atsakymus galima nusirašyti ir nuo kitų (pavyzdžiui, Pietų Korėjos), tačiau reikia būti pasiruošusiems padaryti viską 100 proc., o ne tik puse jėgų.
