Vėliau eksprezidentė buvo nuteista kalėti 20 metų už kyšininkavimą ir piktnaudžiavimą valdžia. Dar dveji metai nelaisvės jai buvo skirti už rinkimų įstatymų pažeidimus.
„Turime įveikti praeities skausmą ir pereiti į naują erą“, – sakė prezidentas Moon Jae-inas, kairiojo sparno atstovas, po konservatorės Park Geun-hye nuopuolio 2017 metų gegužę triumfavęs prezidento rinkimuose.
„Atsižvelgiant į daugybę iššūkių, su kuriais susiduriame, nacionalinė vienybė ir nuolankus įtraukumas yra svarbesni už bet ką kitą“, – kalbėjo prezidentas.
Park Geun-hye buvo įtraukta į sąrašą žmonių, kuriems taikoma speciali amnestija.
Moon Jae-inas sakė, kad šlyjanti 69-erių Park Geun-hye sveikata po kelerių metų kalėjime taip pat buvo veiksnys, lėmęs sprendimą suteikti jai malonę.
Park Geun-hye šiemet kelis kartus buvo paguldyta į ligoninę. Šiuo metu ji gydoma sostinėje Seule.
Amnestija įsigalios gruodžio 31 dieną, informavo Teisingumo ministerija.
„Reiškiu savo didžiulį dėkingumą prezidentui Moon Jae-inui ir vyriausybės pareigūnams, nusprendusiems paskelbti amnestiją, nepaisant daugybės sunkumų“, – per savo padėjėją sakė Park Geun-hye, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“.
Park Geun-hye korupcijos skandalas atskleidė šešėlinius ryšius tarp didžiausių Pietų Korėjos įmonių ir valdžios. Buvusi valstybės vadovė ir jos artima draugė bei patikėtinė Choi Soon-silbuvo apkaltintos mainais į politinį prielankumą ėmusios kyšius iš didžiųjų šalies bendrovių, įskaitant „Samsung Electronics“.
Moon Jae-ino biuras pavadino „istorine pamoka“ situaciją, kad buvęs valstybės vadovas padarė veiksmų, dėl kurių sulaukė kalėjimo bausmės.
„Tai niekada neturėtų pasikartoti“, – sakoma pareiškime.
Lūžio taškas
Skandalas tapo lūžio tašku Park Geun-hye, kuri užaugo politinio dėmesio centre ir mėgavosi lepinančiu gyvenimu, mat buvo vyriausia diktatoriaus Park Chung-heeduktė. Jis šalį valdė beveik du dešimtmečius, tačiau 1979 metais buvo nužudytas.
Tai sugriovė įvaizdį, kurį ji bandė sukurti – nepaperkamos konservatyvios ikonos, kuri niekam nepriklausė.
Be laisvės atėmimo bausmės, Park Geun-hye taip pat buvo skirtos didelės baudos.
Pietų Korėjos prokurorai šių metų kovą pranešė konfiskavę buvusios prezidentės namą, nes ji nesumokėjo 21,5 mlrd. vonų (apie 16 mln. eurų) baudos už korupciją.
Nepaisant skandalo, buvusi prezidentė išliko populiari kai kuriuose konservatorių sluoksniuose. Be to, jai malonė buvo suteikta artėjant kitų metų kovą rengiamiems šalies vadovo rinkimams.
Konservatyviosios Žmonių jėgos partijos kandidatas Yoon Suk-yeolis pasveikino sprendimą suteikti malonę. Tuo metu Lee Jae-myungas iš valdančiosios Demokratų partijos pareiškė suprantantis dabartinio šalies vadovo nacionalinės vienybės siekį.
Tačiau jis pridūrė, kad Park Geun-hye turi „nuoširdžiai atsiprašyti“ Korėjos žmonių.
Politinė poliarizacija
Sprendimą dėl tokios malonės, kuri buvo suteikta buvusiai šalies vadovei, Pietų Korėjoje gali priimti tik prezidentas.
„Nors galbūt ir per vėlu sumažinti politinę poliarizaciją, tai gali sustiprinti Moon Jae-ino palikimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Seule įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesorius Leifas-Ericas Easley.
„Park Geun-hye politinės sagos užbaigimas gali būti susijęs su bandymu sumažinti tikimybę, kad jis pats susidurs su teisiniais padariniais palikus einamas pareigas“, – pridūrė jis.
Pietų Korėjos prezidentai pasibaigus jų valdymui dažnai atsiduria kalėjime – paprastai iškart, kai į prezidentūrą atsikrausto jų politiniai priešininkai.
Buvę kariuomenės generolai ir šalies vadovai Chun Doo-hwanas bei Roh Tae-woo buvo įkalinti dešimtajame dešimtmetyje už korupciją ir išdavystę. Jiems prezidento malonės suteiktos po maždaug dvejų metų kalėjime.
Kitas buvęs Pietų Korėjos lyderis, Roh Moo-hyunas, 2009 metais nusižudė apklaustas vykdant su jo šeima susijusį korupcijos tyrimą.
Be Park Geun-hye, Lee Myung-bakas yra vienintelis gyvas ir šiuo metu įkalintas buvęs Pietų Korėjos prezidentas.
