Pietų Korėjos prezidentas atvyksta į Japoniją pradėti naujo santykių etapo

Šiaurės Korėjos raketos paleidimas – jau trečias šią savaitę – priminė apie regiono saugumo iššūkius, dėl kurių Seulas ir Tokijas buvo priversti užglaistyti nesutarimus ir bandyti suvienyti jėgas.

Yoon Suk-yeolo kelionė surengta po to, kai Seulas šį mėnesį paskelbė planą sumokėti kompensacijas korėjiečiams, nukentėjusiems nuo Japonijos karo metais vykdytų priverstinio darbo programų, Tokijui tiesiogiai nedalyvaujant.

Pranešimuose sakoma, jog šis vizitas gali reikšti, kad vėl bus atnaujinta diplomatija. Teigiama, kad Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida galbūt pakvies Yoon Suk-yeolą į Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimą Hirošimoje gegužės mėnesį, o vėliau apsilankys Seule.

Nuo pat išrinkimo praėjusiais metais Yoon Suk-yeolas aiškiai deklaruoja, kad ryšių su Japonija atkūrimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų.

Dvi dienas truksiančią kelionę, kurios metu įvyks pirmasis per 12 metų šalių vadovų susitikimas, jis pavadino „svarbiu žingsniu į priekį“.

„Esu įsitikinęs, kad Japonijos vyriausybė prisidės prie mūsų atveriant naują Korėjos ir Japonijos santykių etapą“, – sakė jis šią savaitę, duodamas interviu naujienų agentūrai AFP ir kitoms žiniasklaidos priemonėms.

„Tikiuosi, kad mūsų abiejų šalių žmonės dabar kartu žengs į ateitį, o ne konfrontuos dėl praeities“, – pridūrė jis.

Tačiau santykiams didelę reikšmę turi istorija, ypač žiaurūs nusikaltimai, įvykdyti per 35 metus trukusį Japonijos kolonijinį valdymą, įskaitant karo laikų sekso vergių, eufemistiškai vadinamų „paguodos moterimis“, išnaudojimą ir priverstinį darbą.

Santykiai ypač pablogėjo 2018 metais, kai Pietų Korėjos teismas įpareigojo Japonijos įmones išmokėti kompensacijas priverstinio darbo aukoms ir jų šeimoms.

Japonija atmetė šį sprendimą, argumentuodama, kad kolonijinių laikų ginčai buvo išspręsti 1965 metais, kai buvo normalizuoti diplomatiniai santykiai ir Tokijas suteikė Seului paskolų bei ekonominės pagalbos, kurios vertė tuo metu siekė apie 800 mln. dolerių. Šiandien ši suma prilygsta keliems milijardams dolerių (eurų).

Nutraukti užburtą ratą

Nutrūkus ryšiams, abi šalys įvedė abipuses prekybos priemones ir sustabdė bendradarbiavimą keliose srityse.

Tačiau Yoon Suk-yeolo išrinkimas ir didėjantis susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos žvanginimo ginklais bei Kinijos karinės galios paskatino susitaikymą, sakė Tokijo Došišos universiteto Korėjos studijų profesorė Yuki Asaba.

„Pietų Korėja nebegali sau leisti toliau kivirčytis dėl konkrečių dvišalių klausimų“, – sakė ji AFP.

Yoon Suk-yeolas aiškiai nurodė, kad jo veiksmus paskatino tokios grėsmės kaip Šiaurės Korėjos raketos ir krizės, įskaitant pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimus.

„Negalime sau leisti gaišti laiko, – sakė jis šią savaitę. – Turime nutraukti užburtą abipusio priešiškumo ratą ir dirbti kartu.“

Likus kelioms valandoms iki jo atvykimo į Japoniją Šiaurės Korėja paleido tarpžemyninę balistinę raketą, pranešė Seulo kariuomenė. Raketa paleista Pietų Korėjai ir Jungtinėms Valstijoms surengus didžiausias per pastaruosius penkerius metus bendras karines pratybas.

Japonija taip pat patvirtino paleidimo faktą, nurodydama, kad raketa tikriausiai nukrito už jos ekonominės zonos ribų.

„Šiek tiek sudėtinga“

Yoon Suk-yeolas jau buvo susitikęs su F.Kishida kitų renginių kuluaruose, tačiau ketvirtadienio popietę įvyks pirmasis nuo 2011 metų aukščiausiojo lygio susitikimas.

Tikimasi, kad jie surengs retą bendrą spaudos konferenciją, o po jos F. Kishida pakvies vakarienės.

Vietos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Yoon Suk-yeolas netgi pateikė konkretų pageidavimą dėl valgiaraščio ir paprašė japoniško omleto su ryžiais – Vakarų įkvėpto naminio patiekalo.

Nepaisant visų išorinių atšilimo požymių, šalys vis dar susiduria su didelėmis problemomis, perspėjo Seulo „Ewha“ universiteto Šiaurės Korėjos studijų profesorius Park Won-gonas.

„Reikšminga, kad Korėjos ir Japonijos santykiai pagaliau pradeda normalizuotis, tačiau tai šiek tiek sudėtinga kalbant apie rezultatus, – sakė jis AFP. – Viskas priklauso nuo to, kokiu mastu premjeras Kishida bus pasirengęs atsiprašyti už istoriją.“

Japonija pareiškė, kad ir toliau remia savo istorinį atsiprašymą už karo metų veiksmus, tačiau daugelis Pietų Korėjos gyventojų mano, kad to nepakanka, ir nepritaria Yoon Suk-yeolo kompensavimo planui.

Tačiau tarptautiniu mastu šis suartėjimas buvo palankiai įvertintas, ypač Vašingtone, kuris norėtų, kad dvi pagrindinės jo sąjungininkės Azijoje susitaikytų.

Noras suartėti su Vašingtonu gali būti viena iš priežasčių, paskatinusių Yoon Suk-yeolo diplomatines iniciatyvas Tokijui, sakė Y.Asaba.