Tai buvo pirmoji prezidento spaudos konferencija per beveik dvejus metus, surengta po to, kai praėjusį mėnesį jo partija patyrė pralaimėjimą įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimuose.
Kalbėdamas apie Ukrainą, Yoon Suk-yeolas pažadėjo palaikyti tvirtus ryšius su Kyjivu ir tuo pat metu palaikyti sklandžius santykius su Rusija, tačiau atmetė tiesioginių ginklų siuntų galimybę ir pareiškė žurnalistams, kad jis tvirtai nusistatęs nesiųsti mirtinų ginklų į šalis, kurios kariauja.
Kalbėdamas apie gimstamumą Pietų Korėjoje, kuris yra vienas mažiausių pasaulyje, jis pristatė planus sukurti ministeriją, kuri spręstų šią problemą. Ją jis pavadino „nacionaline nepaprastąja padėtimi“.
Jo partijos pralaimėjimas balandžio 10 dieną vykusiuose parlamento rinkimuose paskatino Yoon Suk-yeolo raginimus keisti savo politikos kryptį ir vadovavimo stilių, ypač kai jo reitingai smuko įpusėjus penkerių metų kadencijai.
Yoon Suk-yeolas sakė, kad „daug svarstė, kokie buvo [jo administracijos] trūkumai“.
„Komunikacija, kuria siekiama paaiškinti politikos kryptis, ir pokyčiai, kuriuos žmonės juto, buvo nepakankami“, – sakė jis.
Gimstamumo ministerija
2022 metų prezidento rinkimus Yoon Suk-yeolas laimėjo mažiausiu skirtumu Pietų Korėjos istorijoje, o jo kadenciją sunkino skandalai ir tai, kad jo partija neturėjo pakankamos daugumos parlamente.
Prezidentas taip pat atsiprašė dėl savo žmonos, pirmosios ponios Kim Keon Hee (Kim Keonhi) „neapgalvoto elgesio“, po to, kai praėjusiais metais slapta kamera nufilmuotame įraše buvo matyti, kaip ji, pažeisdama vyriausybės etikos taisykles, priima prabangią rankinę.
Tačiau Yoon Suk-yeolas teigė, kad opozicijos raginimas atlikti specialų tyrimą pirmosios ponios atžvilgiu yra „politiškai motyvuotas“.
Jo planas, kaip dorotis mažu gimstamumu šalyje, buvo parengtas 2023 metais šis rodiklis pasiekė rekordiškai žemą lygį, nepaisant to, kad vyriausybė skyrė milijardus pastangoms skatinti moteris gimdyti daugiau vaikų ir išlaikyti gyventojų skaičiaus stabilumą.
Yoon Suk-yeolas teigė, kad prašys įstatymų leidėjų bendradarbiauti, „kad būtų įsteigta Kovos su mažu gimstamumu planavimo ministerija“.
„Mes sukursime mažo gimstamumo planavimo departamentą, kad sukurtume agresyvesnį ir galingesnį kontrolės bokštą“, – sakė jis.
„Siekdami įveikti mažą gimstamumą, dėl kurio tai gali būti laikoma nepaprastąja nacionaline padėtimi, sutelksime visus valstybės pajėgumus“, – pridūrė jis.
Remiantis vasario preliminariais Korėjos statistikos tarnybos duomenimis, 2023-aisiais šalies gimstamumo rodiklis, tai yra vaikų, kurių moteris turėtų susilaukti per savo gyvenimą, skaičius, sumažėjo iki 0,72, tai yra beveik aštuoniais procentais, palyginti su 2022-aisiais.
Tai yra gerokai mažiau nei 2,1 vaiko, kurio reikia dabartinei 51 mln. gyventojų populiacijai išlaikyti, kuri, ekspertų skaičiavimais, tokiais tempais iki 2100 metų sumažės beveik perpus.
Ginklų politika
Yoon Suk-yeolas, kuris laikosi griežtos pozicijos branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos atžvilgiu, teigė, kad jo šalies ryšiai su Maskva buvo įtempti todėl, kad, kaip sako Seulas ir sąjungininkas Vašingtonas, Šiaurės Korėja siunčia į Rusiją ginklus.
„Šiaurės Korėjos vykdomas puolamųjų ginklų eksportas ne tik padeda neteisėtai vykdyti karą Ukrainoje, bet ir akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų rezoliucijas, susijusias su Šiaurės Korėjos branduoliniais ginklais“, – sakė prezidentas.
Nepaisant įtampos su Maskva dėl numanomų ginklų siuntų, Yoon Suk-yeolas teigė, kad dirbs su Rusija.
Tačiau jis teigė, kad Seulas nekeis savo ilgalaikės politikos neparduoti ginklų į aktyvius konfliktus, dėl kurios jis negalėjo teikti karinės pagalbos Ukrainai.
Pietų Korėja jau seniai siekia įsilieti į didžiausių pasaulio ginklų eksportuotojų gretas, norėdama tapti ketvirtąja pagal šį rodiklį po Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Prancūzijos, o tai, kaip rodo pramonės tyrimai, dabar yra įmanoma.
