Šis Moon Jae-ino pareiškimas pasirodė po to, kai Kim Jong Unas savaitgalį apkaltino Seulą įgaliojimus „viršijančio tarpininko“ elgesiu bei pareikalavo tvirčiau remti Pchenjano poziciją.
Pernai Moon Jae-inas ir Kim Jong Unas jau buvo susitikę triskart. Be to, Seulas ėmėsi tarpininkauti Vašingtono ir Seulo deryboms po kurį laiką tvyrojusios įtampos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų bandymų bei JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kim Jong Uno grasinimų vienas kitam.
„Kai tik Šiaurės Korėja bus pasirengusi, viliamės, kad Pietūs ir Šiaurė galės drauge susėsti ir surengti konkrečią bei praktinę diskusiją dėl būdų, kaip siekti tolesnės pažangos po to, kas buvo pasiekta per du Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų viršūnių susitikimus“, – sakė Moon Jae-inas susitikime su aukšto rango patarėjais.
Praėjusią savaitę Moon Jae-inas Vašingtone susitiko su D. Trumpu, su kuriuo sutarė, jog svarbu tęsti branduolines derybas su Šiaurės Korėja. Tačiau prezidentai nepristatė jokių konkrečių planų, kaip pasiekti proveržį įstrigusiose derybose.
Moon Jae-inas taip pat padėjo organizuoti pirmąjį pernai birželį įvykusį pirmąjį Šiaurės Korėjos lyderio ir JAV prezidento susitikimą. Tas susitikimas baigėsi miglotu pažadu siekti „Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“ nenurodant, kada ir kokiomis priemonėmis tai galėtų būti įgyvendinta.
Vasarį Kim Jong Unas ir D.Trumpas dar kartą susitiko Vietname, tačiau derybos nutrūko dėl, pasak amerikiečių, nepamatuotų Šiaurės Korėjos reikalavimų atšaukti sankcijas mainais į tam tikrus žingsnius nusiginklavimo link.
Susitikimo Hanojuje nesėkmė pakurstė abejones Moon Jae-ino pozicija, kad gali pavykti įtikinti Kim Jong Uną atsisakyti savo branduolinių ginklų mainais į ekonominę naudą ir tam tikras saugumo garantijas, taip pat iškėlė klausimų dėl Seulo, kaip diplomatinio katalizatoriaus, vaidmens, kuris tapo mažiau svarbus Vašingtonui ir Pchenjanui pradėjus tiesiogines derybas.
Šiaurės Korėja ragina Seulą atsiriboti nuo Vašingtono ir imtis bendrų ekonominių projektų Korėjos pusiasalyje, kuriuos šiuo metu stabdo JAV sankcijos Pchenjanui.
Moon Jae-ino raginimai atšaukti dalį sankcijų Šiaurės Korėjai ir sudaryti sąlygas įgyvendinti bendrus projektus Korėjos pusiasalyje mainais į tam tikrus Pchenjano nusiginklavimo žingsnius išprovokavo Seulo nesutarimus su Vašingtonu, laikančiu ekonominį spaudimą savo pagrindiniu svertu Šiaurės Korėjai paveikti.
Penktadienį kreipdamasis į Šiaurės Korėjos parlamentą, mechaniškai tvirtinantį vadovybės sprendimus, Kim Jong Unas sakė neatmetąs galimybės trečią kartą susitikti su D.Trumpu. Tačiau jis pabrėžė, jog Vašingtonas turėtų iki metų galo pasiūlyti abiem šalims priimtinas susitarimo sąlygas.
Anot Kim Jong Uno, jo antrasis susitikimas su D.Trumpu žlugo dėl „vienašališkų“ Vašingtono reikalavimų. Šiaurės Korėjos lyderis pabrėžė, kad šalies ekonomikos nepalauš JAV vadovaujamos griežtos sankcijos, įvestos dėl jos branduolinių ginklų programos. Jis taip pat pridūrė, jog noras pasiekti, kad būtų atšauktos sankcijos, nepavers viršūnių susitikimų su JAV jo svarbiausiu ir vieninteliu prioritetu.
Kalbėdamas apie Pietų Korėją Kim Jong Unas sakė, kad užuot elgęsis kaip „ribas peržengiantis tarpininkas“ ar „koordinatorius“, Seulas turėtų veikti kaip „korėjiečių tautos narys ir drąsiai atstovauti tautos interesams“.
Moon Jae-inas Šiaurės Korėjos lyderio kritikos nekomentavo, bet sakė, kad „labai vertina“ Kim Jong Uno tvirtą įsipareigojimą veikti pasitelkus diplomatiją.
„Jis taip pat išreiškė norą, kad būtų atnaujintas dialogas tarp Šiaurės Korėjos ir Jungtinių Valstijų bei įvyktų trečias Šiaurės Korėjos ir JAV viršūnių susitikimas“, – sakė Moon Jae-inas apie Kim Jong Uną.
„Labai vertinu pirmininko Kim Jong Uno tvirtą įsipareigojimą“, – pridūrė jis.
