Liepsnoms apėmus degalų rezervuarą į padangę buvo pakilę oranžiniai liepsnų liežuviai ir tirštų dūmų kamuoliai.
Energetikos ministras Walidas Fayadas nurodė, kad gaisras kilo, kai darbininkai pumpavo benziną iš vieno rezervuaro į kitą pakrantėje esančiame Zahranio mieste.
Ministro duomenimis, liepsnos per daugiau nei tris valandas sunaikino beveik 250 tūkst. litrų benzino. Jokių pranešimų apie nukentėjusiuosius žmones negauta.
Gaisras įsiplieskė Libanui besigrumiant su didžiule energetikos krize; dėl jos smarkiai ribojamas elektros tiekimas, kartais – iki 22 val. per parą.
„Šiuo metu padėtis beveik visiškai kontroliuojama“, – įmonėje žurnalistams sakė W.Fayadas, anksčiau pranešęs, kad rezervuare laikyti Libano kariuomenei skirti degalai.
Pasak valstybinės naujienų agentūros NNA, incidento priežastis dar nenustatyta.
Libaniečių kariai buvo uždarę greitkelį, jungiantį Beirutą su pietų Libanu ir einantį per Zahranį. Užgesinus gaisrą ši magistralė vėl buvo atidarytas.
Zahranio naftos perdirbimo įmonė yra už maždaug 50 km į pietus nuo Beiruto. Netoliese yra viena pagrindinių Libano elektrinių, kuri prieš dvi dienas buvo sustabdyta dėl kuro stygiaus.
Kaip anksčiau pirmadienį vietos televizijai MTV sakė civilinės saugos vadovas Raymoundas Khattaras, manoma, jog gaisro apimtoje saugykloje buvo apie 300 tūkst. litrų benzino. Jis pridūrė, kad buvo dedamos visos pastangos užgesinti liepsnas ir atvėsinti šalimais esančią saugyklą, kad ji neužsidegtų.
2020 metų rugpjūtį kilus gaisrui Beiruto uoste nugriaudėjo didžiulis sprogimas, pareikalavęs mažiausiai 215 gyvybių. Dar tūkstančiai žmonių buvo sužeisti, o pats uostas ir daugelis pastatų jį supančiuose rajonuose buvo sunaikinti.
Tas vienas didžiausių nebranduolinių sprogimų istorijoje kilo dėl šimtų tonų amonio nitratų – itin sprogios medžiagos, naudojamos trąšoms gaminti. Šios medžiagos atsargos buvo daugelį metų netinkamai saugomos.
Anksčiau šiemet viena Vokietijos bendrovė rado pavojingos branduolinės medžiagos, laikytos Zahranio įmonėje. Vėliau iš jos buvo išvežti aštuoni maži konteineriai, svėrę mažiau nei du kilogramus. Tuose konteineriuose buvo nusodrintojo urano druskų.
Medžiaga įmonėje buvo saugoma nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio, kuomet objektą valdė Viduržemio jūros regiono naftos perdirbimo bendrovė („Medreco“). Ši nebeegzistuojanti amerikiečių kompanija veikė Libane apie 40 metų iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos. Jos akcininkės buvo bendrovės „Mobil“ ir „Caltex“.