Apie tai rašo rašytoja Elizabeth Brough dienraščio „Financial Times“ skiltyje. Ji primena, kad neseniai Rusijos pasieniečiai pašalino Estijos plūduriuojančius plūdurus, žyminčius laivybos maršrutus Narvos upėje.
„Šiuo paprastu veiksmu Rusija pademonstravo savo ketinimą mesti iššūkį šioms sienoms“, – teigia ji.
Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas Rusijos pasieniečių veiksmus pavadino provokacija, kuria Maskva norėjo išbandyti Estijos reakciją ir pabandyti sukurti pilkąją zoną prie NATO sienų.
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad plūdurų pašalinimas puikiai įsilieja į platesnį Rusijos provokacinio elgesio, taip pat ir prie jos sienų su kaimyninėmis šalimis, vaizdą. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad šalis nori vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Suomija ir Lietuva.
Pasak Elizabeth Brough, daugelis manė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“, tačiau šie incidentai iliustruoja šios nuomonės klaidingumą. Autorė pažymi, kad nepagarba jūrų sienoms pakenks pasaulinei jūrų sistemai. Ji pateikia Kinijos, kuri aršiai ginčijasi dėl kelių kaimyninių šalių jūrų sienų, pavyzdį.
„Nors jūrų sienų pažeidimai atrodo ne tokie dramatiški kaip karių vykdomas sausumos sienų kirtimas, jie yra ne mažiau svarbūs. Jos taip pat lemia, kas priklauso šaliai. Jei jos pažeidžiamos ar vienašališkai keičiamos, tuomet vandens veiklai, pavyzdžiui, laivybai, gresia chaosas, o taisyklės, kuriomis pasaulio šalys grindžia savo sambūvį, pradeda svyruoti“, – priduria rašytoja.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius jai pasakojo, kad jau kelis mėnesius „šešėliniai“ laivai kelia grėsmę kelioms kaimyninėms šalims, rizikingai gabendami naftą per jų vandenis. Kai kurie iš šių laivų stovi prie Gotlando krantų ir atsisako laivavedybos Danijos Didžiajame Belte, taip padidindami nelaimingų atsitikimų riziką.
„Jie bando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme“, – sakė jis.
Elizabeth Brough pažymi, kad bet kokie agresyvūs Rusijos veiksmai turės rimtų pasekmių, todėl Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „aklumo jūroje“ atvejo.
„Ką Kremlius bandys daryti toliau? Daugiau jūrų sienų pakeitimų? Persekioti prekybinius laivus kaip Kinija arba blokuoti laivybą Baltijos jūroje prisidengiant teisėsauga?“ – klausia ji.
